Reperė Silvana Imam: buvimas homofobu ir rasistu yra du baisiausi dalykai

Lietuvių-sirų kilmės reperė Silvana Imam dainomis kovoja už lygias teises ir jai puikiai sekasi – atlikėja šiemet tapo svarbiausio Švedijos muzikos apdovanojimo laimėtoja. Gimusi Lietuvoje, vėliau tapusi imigrante Švedijoje, S. Imam sako gerai suprantanti gimtosios šalies problemas – homofobiją, rasizmą, mačo kultūrą, todėl laukia kvietimo į ,,Baltic Pride 2016“.

Abu Jūsų kostiumai Švedijos muzikos apdovanojimuose ,,Grammis“ ceremonijoje buvo dekoruoti Lietuvos ir Sirijos vėliavų akcentais, prabilote šiomis kalbomis. Tai buvo planuotas ar spontaniškas sprendimas?

Pristatyti Lietuvą ir Siriją ,,Grammis“ ceremonijoje planavau dėl muzikos industrijoje egzistuojančios baltųjų privilegijos. Kai publikos tarpe išvydau seserį, labai susijaudinau ir pradėjau šnekėti arabiškai bei lietuviškai. Tai nebuvo planuota, tai kalbos, kuriomis kalbėdamos užaugome, nes mano mama lietuvė, o tėtis siras.

Koks jūsų santykis su Lietuva ir kiek jums aktualios čia egzistuojančios žmogaus teisių problemos?

Mes turime namą Plungėje, kur gyveno mano seneliai, ir kur užaugo mano mama. Tame name lankiausi milijoną kartų! Taip pat teko lankytis Vilniuje, Klaipėdoje, kurioje ir gimiau. Seniau į Lietuvą atvykdavome kiekvieną vasarą, tačiau neseniai mirė močiutė ir vizitai tapo retesni. Lietuva man – tarsi antrieji namai, kuriems jaučiu prieštaringus, distopiškus jausmus dėl niūrių namų priemiesčiuose ir skurdo. Manau, kad tai komunizmo palikimas. Žinoma, atmosfera Vilniuje ir Plungėje skiriasi.

Jaučiu, kad mačo kultūra Lietuvoje taip pat stipriai įleidusi šaknis. Atrodo, kad tai nepasikeitė nuo akmens amžiaus ir tai liūdna tiesa. Būtent dėl to homofobija yra tokia didžiulė problema Lietuvoje.

Laikote save žmogaus teisių aktyviste?

Galite vadinti mane aktyviste, aš save vadinu menininke.

Kuriate žodžius apie kitataučių teises, rasizmą, lygybę. Kodėl renkatės šias temas?

Mano pasirinkimas – rašyti apie savo gyvenimą. Kadangi esu homoseksuali-imigrantė-moteris, gyvenanti Švedijoje, mano dainų žodžiai man asmeniškai aktualūs.

Man teko iškęsti daug homofobijos, nuolat susiduriu su patriarchaliniu elgesiu, tad man nėra sunku semtis įkvėpimo tiesiog iš gyvenimo. Mes turime būti išgirsti, ir aš pasirenku tai daryti per muziką. Visas savo emocijas perduodu per muziką ir dainuoju už mus, kurie nėra heteronormų dalis. Pasisakau už tuos, kurie negali to padaryti patys.

Vos pradėjusi repo atlikėjos karjerą, atvirai kalbėjote apie savo seksualinę orientaciją. Ar nebuvo baisu, kad tai turės neigiamos įtakos karjerai?

Ne kartą sulaukiau grasinimų. Galvojau, nejaugi išties gyvename tokiame pasaulyje?

Baisu nebuvo, nes žinau, kad mano balsas, MŪSŲ balsas, anksčiau ar vėliau bus išgirstas. Tai mano gyvenimas – maksimaliai išnaudoju jį būdama tuo, kuo noriu būti. Tikiuosi, kad tai darydama įkvepiu ir kitus žmones būti savimi bei šviečiu politikus, kurie, deja, dažnai šiuo klausimu nemąsto progresyviai.

Pasiekiau pakankamai daug ir, manau, kad užsitarnavau klausytojų meilę. Pastarosios kur kas daugiau nei užgaulių komentarų. Tačiau manau, kad žmonėms vis dar reikia išsilaisvinti iš savo kiauto – buvimas homofobu ir rasistu yra du baisiausi dalykai. Tai siauro mąstymo, kitų žmonių negerbiantys asmenys.

Studijavote psichologiją. Ar siejate savo ateitį su šia sritimi?

Įgijau psichologijos magistro laipsnį. Planuoju gelbėti Lietuvą nuo homofobijos ir rasizmo pasitelkdama muziką. Tad psichologiją kuriam laikui atidedu į šalį.

Lietuvoje daug LGBT žmonių, ypač paauglių, bijančių viešinti savo seksualinę orientaciją. Ką jiems patartumėte?

Žinau šį faktą ir tai drasko man širdį. Norėčiau padėti kiekvienam iš tų žmonių. Realiausia jiems būtų rasti bendruomenes, kurios juos priimtų, ir tapti jų dalimi.

Ir dar, nepasitikėkite kiekvienu asmeniu, su kuriuo susipažįstate internetu – yra daug tokių, kurie jums linko blogo.

Tos pačios lyties santuokos Švedijoje egzistuoja nuo 2009-ųjų. Ar homoseksualių asmenų teisės šioje šalyje užtikrinamos?

Yra didelis skirtumas tarp įstatymo ir žmonių nusistatymo. Net ir čia turime homofobiškų, tamsuoliškų žmonių.

Kokia lyčių lygybės situacija Švedijoje?

Švedija dar nepasiekė visiškos lygybės lyčių aspektu. Patriarchatas yra pasaulinio masto sistema, kurią reikia sutriuškinti. Tai taip giliai įsišakniję mūsų kasdieniame gyvenime, kad prireiks daug metų jam nugalėti.

Lipdama į sceną iškeliate į viršų kumštį. Ką tai reiškia?

Laisvę.

Birželio 18 d. Vilniuje vyks ,,Baltic Pride“ eitynės už lygybė. Ar ketinate dalyvauti?

Pakvieskite mane, aš noriu atvykti!