Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Iliustracija

Antisemitizmas ir antičigonizmas

Neapykanta kitos etninės grupės ar tautybės žmonėms vadinama ksenofobija. Ksenofobija dažnai apibūdinama ir kaip „nepažįstamojo baimė“.

Istorijoje gausu skaudžių ir žiaurių įvykių, kurie įvyko dėl priešiškumo išskiriant žmonės dėl jų etninės priklausomybės ar odos spalvos. Bene ryškiausias tokios neapykantos pavyzdys Lietuvoje – Holokaustas, kurio metu masiškai žudyti žydai bei romai.

Neapykanta žydams vadinama antisemitizmu, neapykanta romams – antičigonizmu.

Antičigonizmas

Iliustracija

Antrojo pasaulinio karo metu nacistinės Vokietijoje okupuotose teritorijose buvo vykdomas romų bendruomenių genocidas. Skaičiuojama, kad nacių okupuotoje Europoje nužudyta per 500 tūkst. romų.

1942 m. prasidėjo masiniai romų areštai ir Lietuvoje. Sulaikyti romų kilmės žmonės buvo žudomi vietoje, gabenami į koncentracijos stovyklas arba priverstiniams darbams į Vokietiją bei Prancūziją.

Manoma, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje nužudyta per 500 romų, arba maždaug kas trečias šios bendruomenės narys. 2019 m. LR Seimas atmintinų dienų sąrašą įtraukė Romų genocido SAMUDARIPEN atminimo dieną. „Samudaripen“ romų kalba reiškia „masinės žudynės“.

Kaip antičigonizmas pasireiškia kasdienoje?

Lietuvos gyvena apie 2100 romų. Romai daugelį metų romai išlieka viena pažeidžiamiausių mažumų grupių Lietuvoje: 2021 m. 96 proc. gyveno žemiau skurdo ribos. Vaikai ir jaunimas iki 20 metų sudaro apie pusę visos Lietuvos romų bendruomenės. Pradinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimas vis dar išlieka rimtu bendruomenės iššūkiu.

Antičigonizmas Lietuvoje stipriai atsispindi ir gyventojų nuostatose – visuomenės nuomonės tyrimuose romai jau daugelį metų išlieka viena labiausiai nepriimamų grupių. 2022 metų duomenimis, 58,6 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi romų kaimynystėje, o 59,3 proc. nenorėtų romams išnuomoti būsto.


Vilniuje veikia neformali multikultūrinė erdvė „Padėk Pritapti“, kurioje jauni romai gali būti savimi. Erdvės vadovės Inga ir Agnieška pasakoja apie sunkumus, su kuriais susiduria romų kilmės vaikai švietimo sistemoje. Patys jaunuoliai ir jaunuolės dalijasi apie tai, kaip mokosi įveikti iššūkius, įsitraukdami į sportą, kultūrines veiklas, taip pat ieškodami sau tinkamos profesijos. Ar jiems pavyks įveikti diskriminaciją?


Kviečiame susipažinti su Rumina Rumianceva, jaunosios romų kartos atstove iš Vilniaus. NARA tinklalaidėje Rumina pasakoja apie tai, kaip romai viešosios erdvėse romai stengiasi būti nematomi tam, kad išvengtų piktų žvilgsnių ir užgauliojimų. Užaugusi tabore, dabar jau beveik išformuotoje Vilniaus romų gyvenvietėje, Rumina pamažu priima savo tapatybę ir mokosi ja didžiuotis.


Antisemitizmas

Iliustracija

Holokausto Enciklopedijoje antisemitizmas glaustai apibūdinamas kaip išankstinis nusistatymas ar neapykanta prieš žydus.

Antisemitizmas nėra naujas reiškinys – nusiteikimas prieš žydų kilmės asmenis, teigiama, fiksuotas dar senovėje ir įgavo pagreitį, kai žydai buvo apkaltinti Jėzaus nužudymu. Žydai persekioti daugelyje krikščioniškų valstybių, jiems nesuteikta pilietybė, išstumti iš valstybinių postų, kariuomenės ir daugelio kitų sričių, vėliau kaltinti dėl įvairių kitų tragiškų įvykių, kaip kad XIV a. Europos buboninis maras, dar kitaip vadinamas juodaja mirtimi.

Neapykanta žydams piką pasiekė Holokausto metu. Skaičiuojama, kad jo metu nužudyti daugiau nei 6 000 000 žydų.

Lietuvoje Holokaustas prasidėjo 1941 m. birželį. Žmonės buvo suiminėjami gatvėse, kalinami, žudomi, vežami į vietines egzekucijų vietas ir sušaudomi. Tokių žudynių vietų Lietuvoje – daugiau nei 200. Žinoma, kad naciams aktyviai talkino ir dalis lietuvių.


Holokausto metu Lietuvoje nužudytas Josifo Parasonio tėtis. Vaizdo įraše Josifas pasakoja, kaip sužinojo apie savo tėčio mirtį ir apie antisemtizmą savo vėlesniame gyvenime.


Šiandien antisemitizmas Lietuvoje dažniausiai skleidžiasi socialinių medijų platformose bei vandalizmo ir išniekinimo aktais ant pastatų, memorialinių lentų ir paminklų, susijusių su žydų bendruomene. Tačiau teisėsaugos institucijų atstovai ne visada geba identifikuoti neapykantos nusikaltimus, todėl oficialių duomenų apie antisemitinius nusikaltimus trūksta.

Kaip patiria ir antisemitizmą supranta NARA tinklalaidei papasakojo jaunosios Lietuvos žydų kartos atstovė Amit Goldberg. Kai prieš penkiolika metų Amit su drauge ėjo Gedimino prospektu Vilniuje, ant jų spjovė skinhedas. Šiandien, jai atėjus į barą su žydais studentais Vilniaus senamiestyje, juos savininkas pasitiko energingu „šalom“.
Vis dėlto, dėl ko nerimauja Amit?


Šis puslapis, tinklalaidės bei vaizdo įrašai parengti, įgyvendinant Europos Komisijos, Švedijos instituto ir Švedijos ambasados Vilniuje finansuojamus projektus.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements