Atrodo, kad per pastaruosius metus aiškiai supratome, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos svarbiausių šalies problemų. Tačiau žvelgdami į priemones, kurios turėtų būti skirtos mažinti skurdą, pamatysime, kad ne retai šioje sistemoje prioritetas – ne žmogus.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria penktas šalies gyventojas. Palyginus su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis nepasikeitė ir siekia 22,9 proc. – konstatuojama „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje 2019“. Ją artėjant Artėjant Tarptautinei kovos su skurdu ir socialine atskirtimi dienai (spalio 17 d.) skelbia Nacionalinis

Nevyriausybinės organizacijos teigia nusivylusios politikų, bandančių patekti į Europos Parlamentą, požiūriu į rinkėjus.

Sian Jones – britė, du dešimtmečius kovojanti už teisingesnę Europos Sąjungą. Nors jos šalis greitai gali būti ir nebe ES nare, tačiau Sian sako, kad Sąjunga vis dar turi potencialo – diskusijos apie socialines ir ekonomines žmogaus teises pagaliau pasiekė ir Briuselio politikų bei biurokratų ausis. Vis dėlto, anot ekspertės, pokyčiai turi vykti greičiau. Daugiau

D᾿Andželas Barksdeilas: Manai, jie žino? Na, supranti. Kas aš išties esu.

Nors Lietuvos ekonomika kyla jau ne vienerius metus iš eilės, tačiau žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, nemažėja. Priešingai, praėjusiais metais skurdo 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė beveik ketvirtadalį (22,9 proc.) visų šalies gyventojų. Tai 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais. Atrodo, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti gerovės perskirstymo sistema neveikia arba veikia labai prastai:

Kaip pasikeistų mūsų kasdienybė, jei kiekviena ir kiekvienas gautume atlyginimą vien už tai, kad gyvename? Ši, iš pirmo žvilgsnio utopinė idėja, sulaukia palaikymo – ir kritikos – nuo anarchistų iki Silicio slėnio milijardierių. „Nepatogaus kino“ svečias austrų režisierius Christianas Todas teigia, kad universalios bazinės pajamos yra geriausias būdas kovoti su finansine nelygybe ir leisti žmonėms

Kas dešimtas Lietuvoje varsto antstolių duris – beveik 300 000 šalies gyventojų turi bent vieną skolą. Pusė jų – po dvi skolas ar daugiau. Registrų centro statistika niūri. Ji taip pat neatsako į kausimą, kodėl tiek žmonių Lietuvoje negeba atsiskaityti su kreditoriais.

Seime pateikti siūlymai, kurie blogina skurstančiųjų padėtį ir pataikauja antstoliams – tokią poziciją antradienį išplatino Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir koalicija „Galiu gyventi“. Nevyriausybininkai (NVO) įvertino valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių Rimantės Šalaševičiūtės ir Andriaus Palionio siūlomas Civilinio kodekso pataisas ir tvirtina, kad jos skirtos apsaugoti antstolių, o ne skurstančiųjų interesams.