2020 metų liepos 1 d. sukanka dveji metai nuo vaiko teisų apsaugos reformos pradžios. Dar prieš įsigaliojant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui (VTAPĮ) pilietinės moterų organizacijos reiškė susirūpinimą, kad šio įstatymo priėmimas gali prisidėti prie represinio valstybės aparato stiprinimo, pažeidžiant moterų pilietines teises ir LR Konstitucijos 22 straipsnį, saugantį asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gyventojų tarpe. Tačiau smurto formas jie atpažino lengviau negu dalyvavusieji nacionalinėse apklausose.

Daugelyje šalyje karantino paskelbimas, kaip atsakas į koronaviruso panepidemiją, paskatino kalbas apie tai, kaip ši situacija paveiks skirtingas socialines grupes. Viena iš rizikos grupių – asmenys, patiriantys smurtą artimoje aplinkoje.

Jau daugiau nei dvi savaites esame raginami likti namuose, išeiti į lauką tik būtiniausiu atveju bei sumažinti socialinį kontaktą su aplinkiniais tam, kad apsaugotume save, artimuosius bei pažeidžiamas žmonių grupes. Gerai, kai namuose būti saugu. Daugeliui moterų (tiksliau, vienai iš keturių), patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, namai yra pavojinga, nerami vieta, o reikalavimas likti namuose COVID-19

Nors vis dar pasigirsta balsų, kad partnerių smurtas – nedarnos, alkoholio ar skurdo sukeliamas reiškinys, ekspertai jau senokai įrodė, jog jis yra kraštutinė lyčių nelygybės išraiška.

Lietuvoje pradeda veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt.

Vieną vakarą koučerės Agnės Zinkevičiūtės darbus sustabdė skambutis. Artima pažįstama prašėsi pagalbos. Kad išsilavinusi ir sėkmingą karjerą daranti moteris gali būti smurtaujančio vyro auka, Agnė niekada nebūtų pagalvojusi. Ji paskatino moterį palikti nesaugius namus. Šiame pokalbyje pašnekovė dalinasi pamokomis, kurias išmoko.

Vilnius, koncerto pabaiga, arenos koridoriuje spaudžiasi žmonės. Vyras remia merginą prie stalo, ji šaukia. Visi mato, bet apsimeta, kad ne. Jos ginti stoja nepažįstama mergina – jaunesnė, mažesnė, bet jaučianti, kad turi padėti. Kad taptų ta mergina, Justinai teko išgyventi tėvo smurtą prieš mamą, įveikti miego sutrikimus ir panikos priepuolius. Tai jos istorija apie siekį

Vien noro reaguoti į smurtą ne visada pakanka. Tam reikia įrankių, didesnių už vieną žmogų. Su smurtaujančiu tėvu užaugusi Rūta (vardas pakeistas) bandė išgelbėti mamą, bet atsitraukė, siekdama išgelbėti save. Dėl to vis dar jaučiasi kalta. Jos istorija – apie vaiko rolę smurtaujančioje šeimoje ir siekį ją pakeisti.