Pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenis teikiančios įstaigos nėra tinkamai pasirengusios padėti moterims su negalia. Paslaugų teikimo situacijos apžvalga parodė, kad nors atskiromis iniciatyvomis siekiama gerinti paslaugų prieinamumą asmenims su negalia, tačiau specialistėms trūksta žinių, resursų ir aiškios sistemos, kaip organizuoti pagalbą atsižvelgiant į skirtingas negalias.
Paslaugos praktiškai neprieinamos
Tyrimas „Pagalbos teikimas smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims: pagalbos ir paslaugų prieinamumas“ atskleidė, kad itin trūksta žmonėms su negalia prieinamos informacijos, kaip ir kokią pagalbą galima gauti. Tik maža dalis paslaugų teikėjų žino, kaip pateikti informaciją asmenims su klausos, regos, intelekto ar psichosocialine negalia, dar mažesnė dalis jų mato poreikį ar planuoja užtikrinti informacijos prieinamumą.
Tyrimo metu atlikta paslaugų teikėjų – specializuotų kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) ir laikino apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų atstovių – apklausa. Išsiaiškinta, kad tik 38 proc. apklaustų SKPC ir 24 proc. apklaustų laikiną apgyvendinimą teikiančių įstaigų užtikrina paslaugų prieinamumą nepriklausomai nuo asmens negalios.
Bendrai, šis tyrimas išryškino jau anksčiau identifikuotą problemą: Lietuvoje nėra standartizuotos sistemos, kaip reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje, kai jį patiria moterys su negalia.
Tyrimo autorė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė įsitikinusi, kad šios problemos sprendimas – valstybės institucijų atsakomybė. „Specialistėms, dirbančioms SKPC ir kitose socialinių paslaugų centruose, noro ir motyvacijos padėti netrūksta. Visgi, padėti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims su negalia yra sudėtinga, kai atsimuši į didelę resursų ir vieningos sistemos trūkumą. Atsakingos ministerijos ir savivaldybės turėtų sukurti aiškų algoritmą, kaip elgtis, kai klientė turi judėjimo, klausos, regos, intelekto ar psichosocialinę negalią. Taip pat svarbu investuoti į infrastruktūros, informacijos pritaikymą, specialisčių kvalifikacijos kėlimą“, – sako ji.
Kaip pagerinti situaciją?
M. Jurkutė ne tik išanalizavo situaciją, bet ir pateikė siūlymus, kaip būtų galima gerinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą. Ministerijoms ir savivaldybėms rekomenduojama:
- atlikti išsamią analizę apie pagalbos poreikį nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems ar smurtą patiriantiems žmonėms su negalia;
- į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir kitus teisės aktus įtraukti smurto dėl lyties sąvoką;
- sukurti sistemą, kaip identifikuoti smurtą artimoje aplinkoje asmeniui su negalia gaunant įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, apmokyti socialinius darbuotojus (-as), asmeninius asistentus (-es) ir pan.;
- aiškiai reglamentuoti, kokią pagalbą gali gauti asmenys, patiriantys psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą;
- numatyti galimybę policijos pareigūnams (-ėms) pažymėti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens negalią, kai informacija perduodama SKPC;
- skirti būtiną finansavimą SKPC ir laikiną apgyvendinimą dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje teikiančių įstaigų patalpų ir informacijos apie paslaugas prieinamumui užtikrinti;
- kaupti duomenis apie asmenų su skirtingomis negaliomis patiriamą smurtą artimoje aplinkoje.
Atliekant tyrimą organizuota SKPC, krizių ir socialinių paslaugų centrų atstovių (-ų) fokusuotos diskusijos grupė (2022 m. spalis, 16 dalyvių), raštu atsakymus pateikė 13 SKPC ir 59 laikinojo apgyvendinimo paslaugas smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiantys centrai ir organizacijos (2022 m. spalis–2023 liepa).
Tyrimas atliktas ir straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos 2021 m. lėšomis (sutarties su Europos Komisija Nr. 101049158 – SEEN). Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.
