Mažiau nei po dviejų savaičių Vilniuje vyksiančiose eitynėse „Už lygybę“ dalyvaus ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Nacionalinės Lietuvos dramaturgijos ir užsienio konkursų laureatė LGBT* bendruomenės renginyje žygiuosianti trečia kartą sako, kad Lietuvai vis dar reikia keistis, todėl eitynės – svarbios visiems, kurie netoleruoja diskriminacijos, patyčių ir cenzūros.
„Svarbu palaikyti LGBT bendruomenę, todėl kad jeigu nors vienas iš jūsų vis dar tikite, kad nepažįstate nė vieno biseksualaus, homoseksualaus ar dar kitokios orientacijos žmogaus, jūs tiesiog apie juos galvojate kaip apie ufonautus, kurie į žemę neatskrenda. Bet iš tiesų statistiškai bent keletas iš jūsų pažįstamų, artimųjų rato gali būti kitoks nei jūs įsivaizduojate.“, – sako dramaturgė trumpame klipe, skirtame paremti artėjantį „Baltic Pride 2016“ festivalį Vilniuje.
„Todėl aš manau, kad „Baltic Pride“ yra vienas iš paprastų bet labai svarbių ir esminių žingsnių – nebijoti išeiti į gatvę, nebijoti palaikyti tuos, kurie kovoja ne tik už savo, bet ir kitų teises. Aš manau, kad tai svarbu kiekvienam, nesvarbu, kokios tu orientacijos ar pilietybės bebūtum“, – video klipe tęsia G. Labanauskaitė.
Stokholme mojavo senjorai ir vaikai
Ne vieneriose LGBT bendruomenių eitynėse užsienyje dalyvavusi dramaturgė sako, kad lietuviškos kol kas gerokai skiriasi nuo renginių, vykstančių Vakaruose. „Pirmąsyk panašiose eitynėse dalyvavau Stokholme. Renginio teritorija apėmė visą centrą, o tai, kas vyko aplink, man pasirodė didžiulė šventė: vaikai ir senjorai mojavo žygeiviams iš balkonų, didžiulė minia žmonių šypsojosi ir palaikė eitynių dalyvius. Tada nustebino, kad kartu su dalyviais kulniavo bankų, korporacijų, įvairių prekių ženklų atstovai. Kiek vėliau supratau, kad ši draugiška politika naudojama įmonių reklamai, demonstruojant palaikymą žmogaus teisėms. Bet geriau reklama, negu diskriminacija ir LGBT darbuotojų nepriėmimas į savo komandą“, – pasakoja G. Labanauskaitė.
G. Labanauskaitė Stokholmo eitynėse, asmeninio archyvo nuotr.
Pirmosios eitynės Vilniuje stebino neapykantos gausa
Prieš šešerius metus įvykusios pirmosios eitynės „Už lygybę“ Vilniuje Stokholmo nepriminė. Maždaug 200-300 dalyvių saugojo apie 800 policininkų, atrodė, kad protestuotojai bet kurią akimirką išlauš eitynes supančias tvoras ir įsiverš į renginį. „Tada ėjome lyg gyvuliai uždaryti apsauginiame garde, virš galvos burzgiant policijos sraigtasparniams. Kažkoks diedukas su šiaudine skrybėle grasino mus padegti, skinheadai taip agresyviai draskė tvorą, kad kėlė šiurpą ir įkvėpė parašyti pjesę apie skinheado ir homoseksualaus brolio konfliktą „Raudoni batraiščiai“. Jeigu ne užsieniečiai draugai, atskridę sudalyvauti „Baltic Pride“ eitynėse tam, kad pareikštų savo palaikymą ir atstotų retokas lietuvių dalyvių gretas, pabūgusias ir likusias renginio stebėti namuose prie televizorių, turbūt net nebūčiau supratusi, kurioje pusėje vyksta eitynės. Tada galvojau, iš kur žmonės turi tiek daug neapykantos žmonėms, kurie drįsta parodyti, kad pasaulis šiandien yra daug įvairesnis ir atviresnis nei kad buvo tada, kai augo tas diedukas su šiaudine skrybėle ar nacių fiureriui diegiant rasizmo tiesas“.
Pirmųjų LGBT eitynių inspiruota G. Labanauskaitės pjesė „Raudoni batraiščiai“ 2011 m. laimėjo Nacionalinės lietuvių dramaturgijos konkursą „Versmė“ ir „Baltijos dramaturgijos“ konkursą.
Daugiau abejojančių, nei smerkiančių
Antrosiose eitynėse „Už lygybę“ G. Labanauskaitė pasirodė su nuotakos suknele ir užrašu „Išteku už žmogaus, o ne lyties“. Menininkė sako, kad tada žygiuoti Gedimino prospektu buvo psichologiškai paprasčiau dėl išnykusių barikadų, be to, daugiau lietuvių išdrįso ateiti: „Per antrąjį „Baltic Pride“ kvėpuoti buvo lengviau – žygiavome Gedimino prospektu neapriboti tvoros, o dauguma pirmąsias eitynes praleidusių žmonių jau buvo šalia, lindėjimą spintoje iškeitę į gyvą poziciją. Buvo džiugu matyti, kad dauguma stebinčiųjų eitynes praeivių, jei ir nesišypso, tai bent jau svarsto, ar tikrai tas vilkas toks baisus, kokį jį bandoma nupiešti? O P. Gražulio skandalingas išnešimas iš renginio jam dar net neprasidėjus davė žiniasklaidai įkvepiančios medžiagos, prajuokinusios net ir tuos, kuriems „Baltic Pride“ „orgija“ neatrodo linksma tema“.
G. Labanauskaitės eitynėse “Už lygybę” 2013m., Dovilės Lapinskaitės nuotr.
„Todėl, stebėdama visą šį teigiamą visuomenės ir paties renginio pokytį, manau, kad eitynės „Už lygybę“ yra svarbus pilietinės pozicijos išsakymas visiems, kas netoleruoja diskriminacijos, patyčių, priespaudos ir cenzūros diskurso. Dabar žygiuojame, nes būtina keisti ir keistis. Ateityje žygiuosime, nes jau galėsime švęsti žmogaus teisių pokyčius mūsų sąmoningesnėje valstybėje. Tačiau ateities reikia dar palaukti, o gyventi reikia čia ir dabar. Tegul vaivorykštė šviečia visiems!“, – prideda menininkė.
Vilniuje vyksiantis LGBT* bendruomenės festivalis „Baltic Pride 2016“ prasideda birželio 12 d. ir tęsis visą savaitę. Renginio metu bus atidaromos parodos ir rengiamos dirbtuvės, vyks kino filmų peržiūros. Pagrindinis festivalio akcentas – eitynės „Už lygybę“ – šiemet vyks birželio 18 d. ir prasidės Lukiškių aikštėje, nuo kurios centrinėmis Vilniaus gatvėmis dalyviai žygiuos į Bernardinų sodą.
