Lapkričio 21 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos Trečiasis komitetas Niujorke svarstė projektą, siekusį sustabdyti nepriklausomo eksperto, atsakingo už LGBT teisių stebėseną, mandatą. Balsų dauguma buvo priimtos šios rezoliucijos pataisos, užtikrinančios pareigybės teisėtumą. Tai reiškia, kad mėnesio pradžioje darbą pradėjęs Vititas Muntarbhornas toliau galės tęsti savo veiklą.
Pataisytą rezoliuciją palaikė 84, buvo prieš – 77, susilaikė – 17 JT narių. Lietuva, kaip ir žmogaus teises gerbiančios valstybės, balsavo už šias pataisas.
Botsvanos ambasadorius Jungtinėse Tautose Charlesas Ntwaagae‘as sprendimą rengti rezoliucijos projektą argumentavo narių abejone tokios pareigybės sukūrimo teisėtumu. JT Žmogaus teisių taryba eksperto, atsakino už smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės prevenciją, mandatą Ženevoje įsteigė dar vasarą.
Kartu su kitais nepriklausomais ekspertais susirūpinimą pareiškė ir JT specialusis pranešėjas teisei į sveikatą prof. Dainius Pūras. „Nesunku suprasti, kodėl pasirinktas išpuolis būtent prieš šią pareigybę. Pasaulio geopolitikoje LGBT teisių klausymu pozicijos stipriai skiriasi. Nepradėsiu aiškinti, kokios valstybės kokioje pusėje yra, bet priminsiu, kad mandatas skirtas tam, kad gintų šiuos žmones nuo prievartos, neapykantos ir kitokių akivaizdžiai nepriimtinų žmogaus teisių pažeidimų. Deja, net ir toks formulavimas nėra priimtinas tam tikrą ideologiją pasirinkusioms valstybėms“, – sakė jis.
Per JT gyvavimo metus Žmogaus teisių taryba (anksčiau Žmogaus teisių komisija), sudaryta iš 47 narių, naujoms ir kylančioms problemos spręsti sukūrė 57 mandatus. Didžioji dalis buvo įsteigti bendru sutarimu. Paprastai Tarybos sprendimai gerbiami ir vykdomi neatidėliojant, kadangi institucija turi didelį autoritetą žmogaus teisių plėtros srityje.
Generalinė Asamblėja yra viena iš šešių pagrindinių Jungtinių Tautų dalių (Žmogaus teisių taryba yra pagalbinė jos institucija). Visos šalys joje atstovaujamos vienodai.
