Namų griovimas nesprendžia socialinių problemų

Artėjant Tarptautinei rasinės diskriminacijos panaikinimo dienai, Kirtimų gyvenvietėje, dažnai visuomenėje vadinamoje „taboru“, nugriautas dar vienas namas. Namas buvo pastatytas dar prieš Nepriklausomybės atgavimą. Paskutiniai griovimai buvo vykdyti 2012 metų žiemą. Nuo to laiko – keletas namų gyvenvietėje buvo padegti.

Dar 2012 metais Žmogaus teisių koalicija ragino Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Savivaldybės administraciją – spręsti socialines ir romų integracijos problemas ne namų griovimu, o kompleksinėmis priemonėmis.

„Vilniaus miesto savivaldybė vykdo romų integraciją, taip pat rengiama programa – bus siekiama gauti Europos Sąjungos paramą, kad nuo 2014 metų būtų galima pradėti spartų romų iškeldinimą iš taboro“, – buvo skelbiama savivaldybės pranešime  2012 metais. Atrodo, kad toks aktyvus iškeldinimas pradėtas, tačiau nesprendžiant problemų iš esmės. Romų visuomenės centro duomenimis, aštuoniolikai gyvenvietėje ilgą laiką gyvenančių žmonių jau įteikti įspėjimai, kad ateityje planuojami griauti jų namai. Tačiau nei viename iš jų neužsimenama apie integracines priemones, nepateikti pasiūlymai persikelti į tinkamai pritaikytus socialinius būstus kitose miesto vietovėse.

Seimo kontrolieriaus 2004 m. išvadoje teigiama, kad šalys t. y. miesto savivaldybė ir romų bendruomenė derybų protokole užfiksavo konkrečius prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su savavališkų statinių, esančių romų taboro teritorijoje, įteisinimu, teisinės pagalbos dėl pastatų įteisinimo suteikimu,  informacijos apie socialinės paramos priemones (įskaitant paramą suteikiant socialinius būstus) mažas pajamas gaunantiems asmenims teikimu. Iki šiol nėra aišku, ar tokie įsipareigojimai yra vykdomi.

Valstybės institucijų aktyvūs veiksmai ir ankstesni pranešimai, kad Kirtimų gyvenvietėje, kurioje daugiausia gyvena romų tautybės asmenys, bus panaikinta, nesiūlant sisteminių problemos sprendimų, kelia nerimą. Dažnai kalbama apie namų griovimą, tačiau gyvenvietę sudaro ne namai, o ten gyvenantys žmonės. Nėra nurodoma, ar bus imtasi priemonių užtikrinti žmonių teises, jų orumo nežeminančio iškraustymo, ar bus užtikrintos vaikų teisės, kokių ruošiamasi imtis priemonių aprūpinant iškeldinamus žmones laikinais socialiniais būstais, integruojant žmones į darbo rinką, kad jie turėtų galimybę susimokėti už suteiktus socialinius būstus, o vaikai būtų leidžiami į mokyklas.

Gyvenvietės nugriovimas neišsprendus joje gyvenančių žmonių būsto problemos,  griovimas be sisteminių priemonių tik įbaugina žmones, žemina jų orumą, pažeidžia suaugusiųjų ir vaikų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dar 2009 metais tyrė romų iškeldinimo iš Kirtimų klausimus ir nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo įsipareigojimų dėl Romų segregacijos mažinimo programos įgyvendinimo neįvykdė. Lietuva turėtų atsižvelgti į Žmogaus teisių komisaro Thomo Hammarbergo bei Seimo kontrolierių rekomendacijas ir kurti visapusišką Romų segregacijos mažinimo politiką,

Lietuvai rekomendacijas dėl būsto problemų sprendimo ne kartą pateikė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos pateikimo komitetas, Europos Komisija ir Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją.