Skaitinys

Ar gali Google apie mus pamiršti? (skaitmeninės teisės)

Garsusis anglų rašytojo Džordžo Orvelo romanas „1984-tieji“ „buvo parašytas kaip perspėjimas, o ne kaip vadovėlis“, ironizuoja tinklaraštininkai, kai kalba pasisuka apie teisę būti pamirštam. Nepaisant saviraiškos laisvės gynėjų kritikos šiai teisei, nepaneigsime, kad šiuolaikiniai duomenų kaupimo ir apdorojimo mastai kelia grėsmę asmens privatumui. Didžiausia paieškos sistema pasaulyje – Google – gauna daugiau nei 40 tūkstančių užklausų per sekundę ir atlieka virš 3,5 milijardo paieškų per dieną. Ar galime reikalauti, kad ši paieškos sistema „pamirštų“, ką žino apie mus?

Flickr.com, „Mark Sample“ iliustracija (Creative Commons licencija)

Kas ta „teisė būti pamirštam“?

Neribota galimybė surasti bet kokią informaciją internete (ypač informaciją apie konkretų asmenį) pradėjo kelti diskusijas visuomenėje ir klausimą dėl „teisės būti pamirštam“. Daugelio įsitikinimu, tokia teisė turi atsirasti teisės aktuose ir leisti asmeniui apriboti prieigą prie internete paskelbtų jo duomenų, t. y. asmuo turi įgyti teisę prašyti interneto tinklalapio valdytojų pašalinti privačią informaciją iš konkretaus tinklalapio tam, kad ji nebebūtų randama paieškos varikliuose. Kitaip tariant, siekiama, kad asmuo turėtų galimybę būti „ištrintas“ iš interneto.

Ilgą laiką idėja apie tokią teisę neturėjo tvirto ir aiškaus teisinio pagrindo, nors Asmens duomenų apsaugos direktyvos 12 straipsnis ir numatė bendro pobūdžio galimybę prašyti pašalinti asmens duomenis, jeigu jų tvarkymas tapo nebereikalingas. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), šių metų gegužės 13 dieną priėmė kardinaliai paieškos variklių praktiką pakeičiantį sprendimą Google v. Spain byloje.

ESTT sprendimas Google v. Spain byloje

2010 metais ispanas Marijus Kostėja Gonzalesas (Mario Costeja González) kreipėsi į Ispanijos Asmens duomenų apsaugos agentūrą, prašydamas įpareigoti laikraštį La Vanguardia ir Google Spain ar Google Inc. pašalinti ar panaikinti prieigą prie puslapių, kuriuose paskelbta informacija apie vykusias varžytines, kurių metu buvo siekiama išieškoti jo nesumokėtą skolą. M. Kostėja Gonzalesas teigė, kad, atlikus jo vardo paiešką per Google paieškos variklį, kaip rezultatas buvo gautos nuorodos į du laikraščio La Vanguardia straipsnius, paskelbtus 1998 metais. Jo įsitikinimu, šie straipsniai iš esmės buvo nebeaktualūs, kadangi visa skola, dėl kurios taikytas areštas, seniai buvo sumokėta, ir nebebuvo poreikio skelbti tokią informaciją.

Ispanijos Asmens duomenų apsaugos agentūra priėmė Google nepalankų sprendimą, kurį Google apskundė Ispanijos Nacionaliniam teismui. Pastarasis, abejodamas dėl ES teisės taikymo kriterijų, kreipėsi į ESTT ir paprašė pateikti šios srities ES teisės aktų išaiškinimą.

Išnagrinėjęs bylą, ESTT pateikė šiuos ypač svarbius išaiškinimus dėl ES teisės taikymo paieškos varikliams:

  1. ES teisė taikytina ir ne Europoje įkurtų paieškos variklių serveriams. Net ir tais atvejais, kai paieškos variklio serveris yra įkurtas ne Europoje, jam taikytini ES asmens duomenų apsaugos standartai, jeigu šis variklis turi padalinį ES, vykdantį reklaminę veiklą. Šiuo atveju, Google Spain, pardavinėdamas reklaminius pranešimus, veikia kaip Google grupės prekybos agentas Ispanijoje.
  2. ES asmens duomenų apsaugos standartai taikytini ir paieškos varikliams. Google indeksavimo robotų pagalba gauna, fiksuoja ir sistemina naršomą informaciją, kurią vėliau išsaugo savo duomenų bazėse ir pagal poreikį teikia ir skelbia ją interneto paieškos paslaugų vartotojams paieškos rezultatų forma. Šie paieškos variklių veiksmai padaro asmens duomenis pasiekiamus visiems vartotojams, kurie kitaip netgi nebūtų galėję rasti tokius duomenis skelbiančio tinklalapio. Taigi, tokie veiksmai gali padaryti didesnę žalą asmens privatumui negu viename tinklalapyje paskelbta informacija.
  3. Asmenys turi „teisę būti pamiršti“ esant tam tikroms sąlygoms. ESTT teigimu, asmuo, kurio duomenys skelbiami paieškos variklio rezultatuose, turi teisę prašyti, kad tokia informacija nebebūtų skelbiama visuomenei ir nebūtų įtraukta į rezultatų sąrašą, kuomet ji yra nebeaktuali, neadekvati, nebereikšminga ir perteklinė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o jos įgyvendinimas priklauso nuo konkrečios situacijos: paskelbtos informacijos pobūdžio, jos poveikio asmens privačiam gyvenimui ir visuomenės intereso sužinoti tokią informaciją.

Google v. Spain bylos atveju teismas nusprendė, kad informacija apie M. Kostėjos Gonzaleso areštuoto nekilnojamojo turto pardavimo aukcioną buvo paskelbta prieš 16 metų, o šiuo metu informacija nebėra aktuali. Tai reiškia, kad ispanas turi teisę prašyti būti pamirštas.

Kokią reakciją ir pasekmes sukėlė ESTT sprendimas Google v. Spain byloje?

Šitoks ESTT sprendimas buvo netikėtas Google atstovams, kurie sužinoję šios bylos rezultatą teigė, kad „yra nusivylę, nes teismas stipriai suklydo įvertindamas pusiausvyrą tarp privatumo apsaugos ir teisės gauti informaciją“. Nepaisant tokio nusivylimo, Google iš karto ėmėsi veiksmų: praėjus kelioms savaitėms Google savo tinklalapyje paskelbė pašalinimo iš paieškos rezultatų užklausą, ir įkūrė Patariamąją tarybą, siekiančią padėti įgyvendinti ESTT sprendimą.

Google sukurta pašalinimo iš paieškos rezultatų užklausą per penkis mėnesius sulaukė beveik 160 tūkstančių prašymų „būti pamirštiems“ daugiau nei 500 tūkstančių nuorodų, kurių didžioji dalis nukreipia į Facebook socialinį tinklą. Google, atsižvelgdamas į pateiktose nuorodose esančią informaciją, patenkino tik dalį tokių užklausų ir pašalino daugiau nei 220 tūkstančių nuorodų. Anot Google, daugeliu atveju nuorodos į straipsnius apie asmenų padarytas nusikalstamas veikas ar kitą netinkamą elgesį nebuvo šalinamos.

Vis dėlto ESTT sprendimas ir Google veiksmai sulaukė didelės internetinės žiniasklaidos atstovų kritikos dėl nepagrįsto saviraiškos laisvės ribojimo ir netgi cenzūros. Internetinės žiniasklaidos atstovai nerimauja, jog paieškos varikliai, neturėdami aiškių gairių, įgijo nevaržomą teisę nuspręsti, kokią informaciją pašalinti ir kokią palikti savo paieškos sistemose. Itin priešiškai į šią situaciją reaguoja Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios internetinės žiniasklaidos priemonės: nacionalinis transliuotojas, BBC, visai neseniai paskelbė, jog ketina viešai skelbti nuorodų, kurias iš paieškos rezultatų pašalino Google, adresus.

Kaip pasinaudoti „teise būti pamirštam“ Google?

Kiekvienas norintis „būti pamirštas“ asmuo gali pateikti Google pašalinimo iš paieškos rezultatų užklausą, kurioje turi nurodyti prašomo pašalinti asmens vardą ir pavardę, pateikti paieškos rezultatų sąrašą (tinklalapių nuorodas), paaiškinti, kaip šie paieškos rezultatai susiję su juo ir kodėl nebeturėtų būti skelbiami Google ir pridėti tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Google, gavęs tokią užklausą, įvertina asmens pateiktą informaciją ir nusprendžia, ar paieškos rezultatai turi būti šalinami.

Daugelį gali nustebinti tai, kad Google paieškos rezultatų iš tikrųjų nepašalina iš duomenų bazių, bet paprasčiausiai panaikina tam tikrų tinklalapių pasiekiamumą paieškos variklyje. Kadangi ESTT priimtas sprendimas Google v. Spain byloje yra susijęs su ES teisės taikymu būtent 28 ES šalyse, tikėtina, kad paieškos rezultatai, pašalinti iš lietuviškos Google Search versijos www.google.lt, bus pasiekiami, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančiame www.google.com.

Taip pat svarbu tai, kad jeigu Google nusprendžia nepatenkinti asmens užklausos ir nepašalina jo nurodytų paieškos rezultatų, Lietuvoje šiuo metu toks asmuo negali imtis jokių veiksmų, t. y. negali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ar teismą. Tikimasi, kad šio mėnesio pabaigoje ši teisinė spraga bus užpildyta, kuomet Asmens duomenų apsaugos direktyvos 29 straipsnio darbo grupė duomenų apsaugai tvarkant asmens duomenis parengs tokių Google sprendimų apskundimo gaires.

Straipsnį parengė Raminta Šulskutė. Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis. Prie šios straipsnių serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų Jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai