Praėjusių metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažadėjo nedelsdamas imtis suvaldyti socialines įmones, kurios, jo teigimu, veikia pagal ydingą ir žmonėms su negalia nenaudingą modelį. Tai suteikė vilčių žmonių su negalia organizacijoms, kurios jau keletą metų bandė išspręsti socialinių įmonių problemą, tačiau ankstesnė ministerijos vadovybė esminiams pokyčiams nusiteikusi nebuvo.
Praėjusią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje pagaliau buvos pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris nuvilia žmonių su negalia bendruomenės lūkesčius. Siūlomas įstatymas nepriimtinas dėl daugybės priežasčių, bet viena esminių yra pasirinkimas palikti socialinių įmonių statusą, taigi ir jų egzistavimą, neribotam laikui. Tai reiškia, kad neįgaliųjų segregacija darbo rinkoje išliks, nes galimybės įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir socialinėje įmonėje kardinaliai skiriasi. Apmaudu ir tai, kad praėjus beveik metams nuo ministerijos vadovybės darbo pradžios, vis dar nežinome, ar ketinama reformuoti visą žmonių su negalia įdarbinimo sistemą. Jei taip, tai kokiais etapais ir kur link bus einama.
Įstatymo projektas numato mažesnes subsidijas, griežtesnius finansavimo terminus ir pelno refinansavimą. Tai rodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija leidžia toliau piktnaudžiauti visai neįgaliųjų bendruomenei skirtomis lėšomis, tiesiog apribojamas piktnaudžiavimo mastas. Čia verta priminti, kad socialinės įmonės, kurioms praėjusiais metais įvairiomis formomis buvo skirta apie 30 milijonų eurų paramos, įdarbina tik kiek daugiau nei 4 procentus visų darbingo amžiaus žmonių su negalia, turinčių lengviausią arba vidutinę negalią. Atviroje darbo rinkoje dirba 24 procentai neįgaliųjų, kurie negauna jokios arba gerokai mažesnę paramą pagal užimtumo rėmimo įstatymą. Likę 70 procentų yra bedarbiai. Taigi, skirdama tokią neproporcingą paramą socialinėms įmonėms, ministerija atima galimybes iš darbo neturinčių žmonių su negalia įsilieti į darbo rinką.
Lietuvos neįgaliųjų forumui taip pat visiškai nepriimtina, kad pagrindinė įdarbinimo rėmimo priemonė išlieka subsidijos. Socialinės apsaugos ministerija ne kartą gavo neįgaliųjų organizacijų rekomendacijas, kuriose prašoma paramą teikti paslaugomis žmonėms su negalia, o ne pinigais verslininkams. Tą patį rekomendavo ir Seime veikusi Socialinių įmonių įstatymo darbo grupė, tačiau jos pateiktos rekomendacijos, kaip ir neįgaliųjų organizacijų gairės, neatsispindi ministerijos siūlomame projekte.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad Socialinių įmonių įstatymas yra tik viena iš įdarbinimo sistemos grandžių, todėl jo pakeitimas esminių problemų nesprendžia. Reforma turi apimti nedarbingumo nustatymo tvarką, paslaugas atviroje darbo rinkoje ir paskatas verslui priimti žmogų su negalia į savo komandą.
Pristatydamas įstatymo projektą Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sakė, kad ministerija renkasi lėtesnę kaitą, evoliucinį kelią, tačiau neįgaliųjų bendruomenė pasigenda aiškaus plano, kur ta evoliucija veda ir kokiais etapais bus siekiama tikslų. Taip pat, svarbu aiškiai įvardinti, koks bus tolesnis socialinių įmonių likimas, ir ar jų statusą ketinama išlaikyti ateityje. Šių atsakymų reikia kuo skubiau, nes esama sistema yra ne tik neefektyvi, bet ir labai brangi: vien šiais metais susikūrė 32 naujos socialinės įmonės, kurios, drauge su senesnėmis, biudžetui iki šios dienos kainavo apie 27 milijonus eurų, taigi kiekviena diena mums atsieina apie 77 tūkstančius eurų.
