„Rašydami apie smurtą prieš moteris, žurnalistai galėtų prisidėti prie visuomenės sąmoningumo didėjimo, bet tyrimo rezultatai rodo, kad smurto atvejai neretai aprašomi neatsakingai – nevengiant pasišaipyti iš smurtinės situacijos arba smurtą pavadinant tiesiog poros nesutarimu“, – naujo tyrimo rezultatus komentuoja lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Daugiau nei trečdalis publikacijų – nekorektiškos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje nuo 2018 m. sausio mėn. atliekama žiniasklaidos publikacijų apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje stebėsena. Iki šiol surinkta ir išanalizuota 412 tekstų, per pastaruosius 10 mėnesių pasirodžiusių įvairiose internetinės žiniasklaidos priemonėse.
Publikacijos vertinamos atsižvelgiant į pagrindinius etiško rašymo apie smurtą prieš moteris principus, sudėtus į Tarnybos ir ekspertų parengtą atmintinę žiniasklaidos atstovams „Kaip rašyti apie smurtą prieš moteris?“. Vykdant stebėseną buvo vertinama, ar tekstai atitinka šios atmintinės rekomendacijas.
Paaiškėjo, kad 39 proc. visų išanalizuotų publikacijų galima įvardyti kaip problemiškas, kadangi jose netinkamai aprašoma smurto prieš moteris tema arba konkretūs atvejai. Trūkumų dažniau pastebėta pačiuose tekstuose (39 proc.), rečiau – antraštėse (15 proc.).
Smurtas siejamas su alkoholiu
Pagrindinis ir dažniausiai pasikartojantis trūkumas buvo straipsniuose daroma prielaida, kad smurto priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotikais – tarp visų problemiškų publikacijų tokie tekstai sudarė 66 procentus. Alkoholis, kaip pagrindinis smurtą sukeliantis veiksnys, akcentuojamas antraštėse, pavyzdžiui, „Smurto artimoje aplinkoje kaltininkas – alkoholis“, „Alkoholio pasekmės Tauragės r.: moteris sužalota, vyras areštinėje, o nepilnametė pas giminaičius“. Alkoholio promilių kiekis dažnai nurodomas ir pačiuose reportažuose, įvardijant girtumo aspektą kaip pagrindinę smurtautojo charakteristiką.
Atmintinės rengėjų teigimu, šio akcento reikėtų vengti, nes smurtas yra agresoriaus sąmoningai pasirinktas veiksmas, jo sprendimas ir įsitikinimas, kad turi teisę taip elgtis. Problemos esmė – ši smurtautojo nuostata, o ne alkoholio vartojimas. „Neskleiskite mito, kad apsvaigimas turi tiesioginių sąsajų su smurtu. Artimoje aplinkoje smurtauja ir alkoholio nevartojantys asmenys. Antra vertus, ne visi alkoholizmo problemų turintys žmonės skriaudžia savo artimuosius“, – teigia atmintinę kūrę lyčių lygybės ekspertai.
Aptarinėjamas ne nusikaltėlis, o nukentėjusioji
Kitas dažniausiai pasitaikantis pastebėtas publikacijų trūkumas (37 proc.) – nukentėjusiosios elgesio, išvaizdos, lytinio gyvenimo, praeities, būsenos (blaivumo / girtumo) aptarinėjimas, taip sukuriant įspūdį, kad smurtas gali būti pateisinamas, jei auka ir pati yra „abejotinos moralės“.
Pavyzdžiui, vienoje publikacijoje rašoma: „Alytiškė Erika policijai gerai žinoma. Ji buvo ne kartą teista už vagystes ir sukčiavimus. Mergina ir pati pripažįsta, kad jos praeitis nėra pavyzdinga.“ Taip, Tarnybos ekspertų nuomone, rizikuojama nukreipti skaitytojų dėmesį nuo smurtautojo veiksmų ir sukelti išankstinę abejonę dėl moters teiginių. Skaitytojams gali kilti mintis, kad moteris, turėdama tokią praeitį, pati gali būti kalta dėl patirto smurto. Taip atsakomybė dėl to, kas nutiko, perkeliama nukentėjusiajai, ir tai tampa jos, o ne smurtautojo kaltinimu.
Smurtas – tik „buitinis konfliktas“?
Dar vienas trūkumas, pastebėtas žurnalistų tekstuose, buvo smurto vadinimas barniais, buitiniais konfliktais, nesutarimais, ginčais, šeimos arba santykių drama (36 proc.). Deja, smurtinius veiksmus įvardijant kaip asmenų incidentą, siunčiama žinutė, jog abu asmenys (nukentėjusioji ir smurtautojas) yra atsakingi dėl to, kas nutiko.
Atmintinėje žurnalistams primenama, kad smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalanso pasekmė, kuriuo piktnaudžiauja smurtautojas, todėl tai nėra tarpusavio santykių problema arba konfliktas, o nusikaltimas.
Kai smurtas virsta pajuokų objektu
Tyrimo metu pastebėta ir tai, kad žurnalistai, aprašinėdami smurto atvejus, nevengia pasišaipyti, ironizuoti arba netgi pašiepti smurtą patyrusią moterį ir situaciją apskritai, akcentuodami arba patys sukurdami absurdo elementus. Tokių tekstų tarp visų probleminių publikacijų buvo 17 procentų.
Tokių publikacijų antraštės skamba taip: „Sutuoktinis žmoną talžė šluotos kotu ir trenkė arbūzu“, „Stabilų alkoholio kiekį kraujyje palaikanti moteris sumušta du kartus per dieną“, „Kad mušė, prisiminė po geros savaitės”, „Lengvai apsvaigęs, bet gerai ginkluotas pensininkas Rokiškio rajone grasino savo senjorai“, „Sugyventinių puotos baigėsi smurtu“.
Šmaikštaujama ne tik antraštėse, bet ir pačiuose reportažuose, pavyzdžiui, „pirmadienio vakaras Kelmėje gyvenančiai moteriai atmintyje išliks ilgai. Buvęs sugyventinis prieš ją kėlė ne tik ranką, bet ir koją“. Kitame tekste stengiamasi sukurti kuriozinį vaizdą: „apdraskytu veidu šventinio sekmadienio laukė panevėžietė, kuri dėl smurto apkaltino pažįstamą vyrą iš Kėdainių rajono“.
Tarnybos ekspertų vertinimu, tokie ironizuojantys tekstai menkina smurto reikšmę: komiškos potekstės ir šmaikštūs aprašymai verčia skaitytoją abejoti aptariamų smurtinių įvykių rimtumu, nes pristato smurtą kaip juokingą nutikimą, nevertą rimtesnio dėmesio, rūpesčio.
Kaltina ne smurtautoją, o emociją
Stebėsenos metu užfiksuota ir kitų publikacijose pasitaikančių trūkumų. Pavyzdžiui, kartais smurtautojas vaizduojamas kaip vyras, kuriam kažkas netikėtai nutiko – smurto jis griebėsi staiga, nes buvo „apakintas pavydo“, jam „iš pykčio aptemo akyse“, jį „užvaldė įniršis“ ir pan. Taip kaltė suverčiama ne smurtautojui, o tariamai emocijai – pykčiui, pavydui, įniršiui.
Žurnalistų tekstuose būna ir pasvarstoma, kodėl moteris lieka su smurtautoju arba grįžta pas jį. To akcentavimas, tikina Tarnybos ekspertai, atitraukia skaitytojų dėmesį nuo smurtautojo elgesio ir perkelia atsakomybės naštą nukentėjusiajai. Tiesiogiai arba netiesiogiai raginant nukentėjusį asmenį palikti smurtautoją ar priekaištaujant dėl pasilikimo su juo, daroma prielaida, kad už smurto nutraukimą atsakinga pati moteris (nors ji negali kontroliuoti agresoriaus veiksmų).
Kaip trūkumai įvardyti ir atvejai, kai vyrai vaizduojami tarsi monstrai (iškreipiant faktą, kad smurtauja įvairūs, skirtingų socialinių sluoksnių vyrai), perpasakojant moterų patirtą smurtą vartojami žodžiai „tariamai“, „neva“, „esą“, taip pat – kai vengiama pabrėžti smurtautojo elgesį arba nukreipiamas dėmesys nuo problemos, akcentuojant, kad „ir vyrai patiria smurtą“.
Pastebėjus neetiškai pateiktą informaciją arba nukentėjusiųjų kaltinimą, tokių tekstų autoriams išsiunčiami komentarai (paaiškinimai) ir atmintinė, kaip rašyti straipsnius šia jautria tema. Smurto publikacijų stebėsena bus tęsiama iki 2019 metų spalio mėnesio.
Straipsnis parengtas įgyvendinant kampaniją „Palaikyk“, kuri yra projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ dalis. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis.
