Rimvydas iš Lietuvos išvyko prieš 18 metų siekti daktaro laipsnio, bet pats nelaiko to emigracija. Jo ryšiai su tėvyne išlieka tvirti – jis nuolat dirba dėl jos bei Lietuvos emigrantų bendruomenės. „Kai gyveni Lietuvos temomis, nėra emigracijos“, – teigia dabartinis LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas.
„Tai labiau su mokslu susiję dalykai, ne ekonominė migracija. Norėjosi pamatyti, kaip dėsto kitur“, – apie savo išvykimo priežastis sako Rimvydas. Baigęs ekonomikos studijas Vilniaus universitete jis neabejojo savo galimybėmis gauti gerai apmokamą darbą, tačiau pasirinko studijuoti toliau. „Tuo metu Lietuva buvo pereinamajame laikotarpyje ir labai daug laiko būtų reikėję, kad būtų kitaip. Taip pat [Lietuvai] reikėjo žinių, kurių negalėjau pasisemti iš Lietuvos vidaus. O norėjosi prisidėti prie tų pokyčių ir su savo žiniomis“.
Rimvydas save pristato kaip homoseksualų vyrą, tačiau teigia, jog pirmi žingsniai į užsienį buvo visiškai nesusiję su priklausymu LGBTQ bendruomenei. „Tuo metu aš apskritai nežinojau, ar buvau susivokęs. Supratau, kad tai [LGBTQ – aut. past.] gal ir liečia mane, bet nemaniau, kad tai buvo labai svarbu.“ Rimvydas gali pasigirti gyvenęs ne tik JAV, bet trumpiau ir Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, ir net Kinijoje.
Rimvydas Baltaduonis, asmeninio archyvo nuotr.
Gyvenimas svetur suteikė galimybę pamatyti, koks požiūris į seksualinę orientaciją yra Vakaruose. „Dėl seksualinės orientacijos – norėjosi pamatyti, kaip yra kitur, „laisvame“ pasaulyje. Santvarkos – kitokios, žmonės bendrauja įvairiai, tad ir tos pačios temos paliečiamos kitaip, įskaitant ir socialinius klausimus“.
Nors orientacija nepadarė įtakos Rimvydo sprendimui emigruoti, tai lieka jam svarbia tema. Dar 2014 metais ekonomikos profesorius pasitelkdamas tuometines studijas ir tyrimus svarstė, kad homofobija ir transfobija Lietuvai gali kainuoti apie 580 milijonų eurų kasmet. Būtent dėl tolerancijos stokos talentingi, bet diskriminuojami piliečiai gali palikti šalį ar nustoti svarsyti į ją sugrįžti.
„Tie mano pirmieji sugrįžimai į Lietuvą, ypač 2009 metais, kai buvo priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas ir buvo aiškiai siekiama uždrausti pozityviai kalbėti apie homoseksualumą, buvo itin grudinantys. Ir pirmosios eitynės buvo aptvertos, su protestais. Tai rodė, kad tai, ką matai už Atlanto, to dar negalima tikėtis Lietuvoje.“
Nors Lietuvoje vis daugiau pradedama svarstyti, jog ne tik blogos ekonominės sąlygos, bet ir menkas orumo jausmas skatina emigraciją, apie LGBTQ bendruomenę šiuo aspektu kalbama mažai. „Atsirado tuo metu savo pačio tapatybės suvokimas ir tie klausimai pradėjo labiau rūpėti. Ypač kalbant apie re-emigraciją – tai [orumas – aut. past.] turi įtakos.“
Rimvydas labiausiai pabrėžia diskriminaciją šeimos pagrindu. „Jeigu žiūrime į Lietuvos atvejį, tai bent įstatymiškai darbo santykiuose diskriminacija nėra galima. Yra netgi didesnė apsauga nei JAV! Bet dėl šeimos santykių yra visiškai blogai. Vaikai, partneris tampa labai didele kliūtimi sugrįžimui, nes atsiranda didžiulė nežinomybė, kaip įvairiose situacijose reikės tvarkytis.“ Nors profesoriui šiuo metu tai nėra asmeninis prioritetas, jis sutinka, jog grįžti į neaiškią situaciją būtų labai sunku.
Rimvydas Baltaduonis, asmeninio archyvo nuotr.
Tačiau Lietuvoje LGBTQ situacija, anot Rimvydo, sparčiai gerėja ir tai išduoda net ir pokyčiai Baltic Pride eitynėse. „Įmanoma rasti žmonių, su kuriais gali lygiai taip pat [atvirai] pakalbėti kaip Vašingtone. Tas aspektas geresnis dabar nei buvo 2009 metais.“
Gyvenimas LGBTQ asmenims užsienyje irgi nėra toks paprastas, o JAV – tikra kontrastų šalis. „Ir JAV, ir Australijoje, ir JK yra ir homofobijos, ir smurto apraiškų. Kai kuriais atvejais Vilniuje supratingų artimų draugų rate gali jaustis žymiai geriau ir saugiau.“
Rimvydas jau 10 metų yra ekonomikos profesorius Gettysburg koledže Pensilvanijoje, o šiais metais prisijungė prie energetikos mokslininkų grupės Kolumbijos universitete Niujorke. Tuo pačiu jis aktyviai užsiima visuomenine veikla Lietuvoje, bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais. „Paskutiniu metu mano kolegos stebisi, kaip prastai kalbu angliškai. Nes tiek daug laiko skaitau, rašau lietuviškai“.
Pastaraisiais metais Rimvydas buvo susikoncentravęs į referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Jam, kaip pasaulio lietuviui, tai buvo prioritetas. Išskyrus teisinę diskriminaciją ir neigiamas visuomenės nuostatas, jis pats nepajautė, jog jo orientacija keltų didelių rūpesčių aplinkiniams. „Kiek mano darbas ir energija yra naudingi, tiek aš savęs ir atiduodu. Jei kažkam nepatogu, tai yra jų reikalas“, – tvirtai atšauna Rimvydas.
Rimvydas Baltaduonis, asmeninio archyvo nuotr.
Tuo pačiu profesorius daug negalvojęs sako, jog užsienyje jis jaučiasi geriau ir ramiau. „Gali apie viską kalbėti atvirai, nemeluoti sau ir žmonėms, kurie tau svarbūs. Tai lyg akmuo nuo širdies nuimamas“.
Savo tapatybės Rimvydas noro slėpti neturi. Jis tiki, jog žmogaus teisių ribojimo akivaizdoje atvirumas ir asmeniniai pavyzdžiai gali padėti keisti situaciją ir šviesti visuomenę. Nors Lietuvoje Rimvydas nebegyvena jau 18 metų, jis dažnai pagalvoja apie galimybę grįžti. Tuo pat metu jis tiki, jog pasaulis tampa vis labiau globalus ir būti lietuviu bei dirbti Lietuvai galima ir už jos sienų.
Kol Rimvydas laukia, ar gyvenimas sudarys jam sąlygas grįžti į Lietuvą, profesorius ir toliau nori dirbti kartu su pasaulio lietuviais, kad visi be išimties po pasaulį migruojantys tautiečiai išlaikytų kuo tampresnį ryšį su savo tėvyne.
