Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ atliko tyrimą apie vyresnio amžiaus žmonių vaizdavimą tradicinėje žiniasklaidoje. „Mediaskopo“ ekspertai drauge su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba analizavo, kaip žiniasklaidoje kalbama apie vyresnius žmones, kokios visuomenės nuostatos ir stereotipai atsispindi straipsniuose, naujienose, TV ir radijo laidose.
„Senjorai“ ir „pensininkai“ neša skirtingas žinutes
Su vyresnio amžiaus žmonėmis siejami raktažodžiai fiksuoti vos 0,5 proc. visų žiniasklaidos pranešimų. Palyginimui, jaunesnio amžiaus žmonės minimi gerokai dažniau – su jais siejami raktažodžiai rasti 4 % visų žiniasklaidos pranešimų. Didžioji dalis pranešimų (76,5 proc.) fiksuota internetiniuose portaluose bei regioniniuose leidiniuose (15 proc.), o daugiausia straipsnių fiksuota portaluose Delfi.lt, Lrytas.lt bei Lrt.lt. Tiesa, didieji žiniasklaidos portalai skelbia žymiai daugiau informacijos nei jų regioniniai kolegos visomis temomis, dėl to vyresnių žmonių temos juose dažnai tiesiog „atsiskiedžia“. Išimtis – nacionalinis transliuotojas LRT, dešimtmečius tikslingai mezgantis ir palaikantis ryšį su vyresne savo auditorija.
Žiniasklaidos šaltiniai, Mediaskopo iliustr.
„Analizuodami žiniasklaidos duomenis atkreipėme dėmesį į tai, jog dažniausiai vartojamas terminas – „senjorai“, jis žiniasklaidoje skamba beveik 3,5 karto dažniau nei „pensininkai“. Šiems žodžiams priskiriamų būdvardžių analizė parodė ir visiškai skirtingą emocinį svorį. Pensininkai dažniau minimi vienišumo bei kriminaliniuose kontekstuose, tuo tarpu senjorai – bendrovių ir įmonių komunikacijoje, t. y., siūlant prekes, paslaugas, nemokamus renginius. “, – pastebi „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
Dažniausiai minimi būdvardžiai, Mediaskopo iliustr.
Anot jos, išsiskiria ir daugiausiai apie vyresnio amžiaus žmones komunikuojančios įstaigos: „Žvelgiant į bendrovių ir įmonių komunikaciją, matome, jog iš valstybinių įstaigų dažniausiai vyresnio amžiaus žmones mini „Sodra“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba. Iš verslo įmonių išsiskiria prekybos tinklai, bankai bei vaistinės. Šios bendrovės ne tik komunikuoja apie paslaugas senjorams, čia ryški ir darbdavio komunikacija, kurioje pačios bendrovės skelbia atsižvelgiančios tiek į jauno, tiek į vyresnio amžiaus darbuotojų poreikius“.
Dažniausiai minimos bendrovės ir organizacijos, Mediaskopo iliustr.
Žiniasklaidos temose formuojasi stereotipai
„Pastebėjome, jog senatvės kaip nepageidaujamo, vengtino ir baimę keliančio reiškinio apibūdinimai dažniausiai kyla iš pačios žiniasklaidos. Žiniasklaidos pesimizmas amžėjimo atžvilgiu – sisteminė problema. Ją gali lemti paspaudimų („klikų“) varomos internetinės žiniasklaidos verslo modelis, pačios amžėjimo temos nepatrauklumas auditorijai. Gana dažnai gąsdinama su senatve siejamais simptomais bei sunkiomis diagnozėmis, o siekiant jų išvengti siūlomi abejotinos vertės panacėjų receptai: „stebuklingi“ vaisiai, neva senatvę įveikianti kosmetika ir pan. Tiesa, tyrimas taip pat identifikavo pagrindinį optimizmo šaltinį. Tai – valstybės ir savivaldos institucijų, švietimo bei kultūros įstaigų komunikacija, orientuota į vyresnio amžiaus piliečių integravimą į aktyvų visuomenės gyvenimą“, – tyrimo rezultatus komentuoja V. Kairienė.
Vilūnė Kairienė, UAB „Mediaskopas“ stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Senatvės kaip socialinio markerio akcentavimas kriminalinio pobūdžio žiniose primena anksčiau „Mediaskopo“ tirtas paslėptos diskriminacijos formas slavų, romų, moterų ir kitų socialinių grupių atžvilgiu. Net kai pateikiama informacija – faktiškai teisinga, amžiaus akcentavimas formuoja nepalankų bendrą požiūrį į visą žmonių grupę.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Miglė Kolinytė teigia, kad vyresnių žmonių dėl amžiaus patiriama diskriminacija atsispindi ir tarnybos statistikoje: „Žvelgiant į kelių praėjusių metų duomenis, matome, kad kasmet daugiau nei 100 kartų į mus kreipiasi žmonės diskriminacijos dėl amžiaus klausimais. Praėjusiais metais kreiptasi 124 kartus. Dauguma besikreipiančių – vyresnio amžiaus asmenys. Dažniausiai susiduriame su galima diskriminacija darbo srityje – gauname darbo skelbimų, kuriuose nurodomas pageidaujamas kandidatų amžius, ieškoma „jauno, veržlaus“ komandos nario. Kartais su amžiumi susijusios nuostatos išryškėja darbo pokalbiuose. Taip pat girdime atvejų, kai darbdaviai nori greičiau „išprašyti“ iš darbo asmenis, kurie arti pensijos amžiaus.
Vyresnio amžiaus žmonėms kartais sunkiau įsigyti kelionių draudimą, kai neįvertinus realios asmens sveikatos būklės, amžius pats savaime tampa priežastimi „nurašyti“ vyresnį klientą ar klientę. Tokiam elgesiui įtakos gali turėti ir žiniasklaidos turinys, vyresnius asmenis siejant tik su sveikatos problemomis.“
Kaip komunikuoti apie vyresnius žmones?
M. Kolinytė sako, kad žiniasklaidos turinys ir kita viešoji informacija neabejotinai turi įtakos mūsų nuostatoms: „Priklausomai nuo to, kaip ta informacija pateikiama, galime turėti teigiamą arba neigiamą efektą. Šiuo metu atrodo, kad jaunystės kultas vis dar stipriai įsisukęs į viešąją komunikaciją, o amžius, senėjimas pateikiamas kaip neigiamas dalykas. Juk net tokie posakiai, kaip „jam 60, bet širdy dar jaunas“ iš esmės pasako, kad būti 60-ies yra problema.
Miglė Kolinytė, Martyno Ambrazo nuotrauka
Tarptautinės vyresnių asmenų interesus atstovaujančios organizacijos pataria komunikuojant žiūrėti į amžių kaip į natūralų dalyką, kuris aktualus kiekvienam iš mūsų. Svarbu atsižvelgti į vyresnių žmonių įvairovę ir nelaikyti jų vienalyte „senjorų“ grupe – priklausomai nuo temos, vartoti terminus „vyresni darbuotojai“, „vyresnio amžiaus sportininkai“ ir panašiai. Taip pat žiniasklaidai patariama atkreipti dėmesį, kaip vyresnius žmones reprezentuojame vizualiai – vengti stereotipinių vaizdų su raukšlėtomis rankomis, vienišais žmonėmis žiūrinčiais į horizontą, ligoniais“.
Plačiau apie analizę
„Mediaskopas“ analizavo daugiau nei 750 tradicinės žiniasklaidos šaltinių: nacionalinių ir regioninių leidinių, interneto bei naujienų agentūrų straipsnių, radijo ir televizijos pranešimų nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 dienos. Analizės metu nagrinėti raktažodžiai, labiausiai susiję su vyresnio amžiaus žmonėmis.
