Šių metų gegužės mėnesį vyksiantys net dveji – Lietuvos Respublikos prezidento ir Europos Parlamento – rinkimai kvies visus Lietuvos piliečius, turinčius balso teisę, aktyviai dalyvauti rinkimuose. Tačiau kol vieni galvos už ką balsuoti, kitiems reiks spręsti problemą, kaip pasiekti balsavimo vietas. Žmonės su negalia, kurie Lietuvoje sudaro apie 10 proc. visų šalies gyventojų, norėdami balsuoti rinkimuose vėl susidurs su balsavimo vietų prieinamumo problemomis. Remiantis 2013 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau tekste VRK) pateiktais duomenimis, tik 27 proc. balsavimo vietų Lietuvoje yra pritaikytos žmonėms su negalia.
Informacijos prieinamumas
Žmonės su negalia neretai ne tik negali pasiekti balsavimo vietų, tačiau jiems nėra prieinama netgi informacija apie rinkimus. Anot A. Kavaliauskaitės labiausiai kenčia kurtieji, negalintys girdėti didžiosios dalies informacijos, kuri pateikiama televizijoje ar radijuje. Remiantis VRK tyrime pateikta informacija, tik 10-12 proc. rinkimų kampanijos laidų ar informacijos apie rinkimų procedūras bei kandidatus yra verčiami į gestų kalbą.
Su problemomis susiduria ir aklieji ar silpnaregiai, kurie negali informacijos perskaityti, o Brailio raštu spausdintų leidinių rinkimų tematika nėra daug. Leidyklos, spausdinančios Brailio raštu direktorius Vytautas Gentvilas sakė, kad dėl artėjančių rinkimų iki šiol į juos nesikreipė nei vienas kandidatas ar politinė partija su prašymu atspausdinti rinkimines programas ar kitokią su rinkimais susijusią medžiagą.
Dažniausiai politinių partijų bei kandidatų rinkiminės programos yra parašytos sudėtinga biurokratine kalba, kuri yra pakankamai sunkiai suprantama netgi eiliniams piliečiams. Tokia kalba pateikiamos programos yra visiškai nepritaikytos žmonėms, turintiems proto (raidos sutrikimų, taip pat gali būti sunkiai suvokiamos senyvo amžiaus žmonėms, imigrantams, menko raštingumo ir kt. asmenims.
Jau kuris laikas Lietuvoje skatinamas lengvai suprantamos kalbos naudojimas (angl. easy to read) dar nėra labai populiarus. Lengvai suprantama kalba yra sudaroma pritaikant tekstą, vaizdinę medžiagą bei bendrą formatą, pateikiant informaciją glaustais ir koncentruotais sakiniais, vartojant paprastus ir suprantamus žodžius, lengvai įskaitomą šriftą. Tokia lengvai suprantama informacija būtų labai naudinga neįgaliesiems, taip pat ir visiems, norintiems greitai perskaityti ir suvokti informaciją.
Tokios lengvai suprantamos kalbos naudojimas yra gana paplitęs Skandinavijos šalyse. Politinės partijos ir veikėjai rengia savo rinkimines programas lengvai suprantama kalba. Taip skatinant informacijos prieinamumą yra siekiama suteikti vienodas galimybes visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius, susipažinti su informacija, jos turiniu ir taip įsitraukti į visuomenės gyvenimą.
R. Balčikonienė teigia, kad informacijos apie rinkimus rengimas žmonėms su įvairiomis negaliomis nėra vien politikų atsakomybė. Anot pašnekovės, ir nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios neįgaliųjų interesus galėtų prisidėti prie tokios informacijos leidimo ir platinimo. Su tuo sutinka ir Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) administracijos direktorė Henrika Varnienė, kuri teigia, kad neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos galėtų bendradarbiauti ir padėti paruošti parašytus tekstus lengvai suprantama kalba.
Skatinama mažinti barjerus neveiksniais pripažintiems asmenims
Kaip viena dalyvavimo politiniame gyvenime kliūčių, tyrime įvardijama, teisinės bazės sudaromi trukdžiai, t.y. draudimas asmenis turinties atitinkamą negalią apskritai dalyvauti rinkimuose ir išreikšti savo pilietinę valią. LR įstatymai, kaip ir daugelio kitų posovietinių valstybių įstatymai, įtvirtina galimybę pripažinti psichikos sutrikimų bei proto negalią turinčius asmenis neveiksniais. Iš neveiksniais pripažintų žmonių atimama teisė savarankiškai priimti sprendimus ir jie netenka visų savo pilietinių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. yra nurodyta, kad neveiksniais pripažinti asmenys dalyvauti rinkimuose negali.
Nuo 2011 m. Lietuvoje veikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, kuris yra atsakingas už asmenų, kurie teismo pripažintų neveiksniais registraciją ir veiksnumo apribojimo nustatymo ar panaikinimo asmenims duomenų tvarkymą. Sudarydama rinkėjų sąrašus VRK vadovaujasi šio registro duomenimis. Neveiksniais pripažinti asmenys yra išbraukiami iš rinkėjų sąrašų.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. žmonių, kurie yra pripažinti neveiksniais. Taigi artėjančiuose rinkimuose šie asmenys ir vėl negalės dalyvauti ir balsuoti, išreikšti savo valios ir pasirinkimo.
Tarptautinis neįgaliųjų judėjimas jau keletą pastarųjų metų aktyviai vykdo įvairias kampanijas, kuriomis siekiama sudaryti galimybes psichikos ir proto negalias turintiems asmenims aktyviau dalyvauti rinkimuose. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas savo baigiamosiose išvadose ne kartą yra pateikęs rekomendacijas valstybėms pakeisti savo įstatymus užtikrinant, kad visi asmenys su negalia, nepasaint jų turimo sutrikimo pobūdžio, teisinio statuso ar gyvenamosios vietos, turėtų teisę balstuoti ir dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais piliečiais. Šį klausimą nagrinėjo ir Europos žmogaus teisių teismas(EŽTT). 2010 m. EŽTT pripažino, kad buvo pažeistos asmens, kurio veiksnumas buvo apribotas nesuteikus teisės dalyvauti ir balsuoti rinkimuose, teisės. Šiuo sprendimu EŽTT paskelbė, kad nepritaria absoliučiam balsavimo teisės apribojimo taikymui asmenims su psichikos ar proto negalia. EŽTT teigimu tokia teisinė steoritipizacija didina šių asmenų diskriminaciją ir socialinę atskirtį.
Suteikus galimybę balsuoti neįgaliesiems išaugtų ir rinkėjų aktyvumas?
Jau keletą metų iš eilės pastebimas mažėjantis rinkėjų aktyvumas visoje Europoje ir įvairiais būdais bandoma sugrąžinti rinkėjus atgal prie balsavimo dėžių. Iki šiol Lietuvoje neįgalieji nebuvo itin aktyvūs rinkėjai dėl įvairių jiems kylančių kliūčių, tačiau suteikus galimybę jiems balsuoti, manoma, kad jų aktyvumas gerokai išaugtų.
Vis didesnis neįgaliųjų įtraukimas, kartu su kitomis diskriminuojamomis visuomenės grupėmis gali užtikrinti sėkmingesnį demokratijos procesų vykimą, didesnį rinkimų aktyvumą. Nemažiau svarbus yra ir neįgaliųjų įtraukimas į politinę veiklą, jog jie patys galėtų dalyvauti politikoje ir atstovauti savo interesus, – teigia LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Šiais metais Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (angl. Fundamental rights agency) atliktame tyrime apie žmonių su negalia politinį dalyvavimą, buvo siekiama ištirti, kokios yra neįgaliųjų politinio dalyvavimo galimybės, kokią įtaką jie turi politikos kūrimui ir sprendimų priėmimui – procesams, kurie yra ypatingai svarbūs demokratinėje visuomenėje. Tyrimas parodo, kad daugelyje Vakarų Europos šalių neįgalieji aktyviai ar mažiau aktyviai dalyvauja politinėje veikloje (yra renkama oficiali statistika apie asmenų su negalia dalyvavimą politinėse partijose ar renkamose pozicijose), tuo tarpu Lietuvoje informacija apie neįgaliųjų dalyvavimą politinėje veikloje nėra renkama apskritai.
Naujausio ES pagrindinių teisių agentūros tyrimo apie žmonių su negalia teises duomenimis, dalyvavauti rinkimuose jiems vis dar trukdo iškylančios teisinės, administracinės ir fizinės kliūtys. ES pagrindinių teisių agentūra pateikė valstybėms pasiūlymus, kaip mažinti šias kliūtis. Pasiūlymai apima teisinių ir administracinių kliūčių šalinimą, keičiant įstatymus, pradedant taikyti alternatyvius balsavimo būdus bei suteikiant galimybę pateikti skundus. Taip pat siūloma sudaryti geresnes sąlygas ir plėsti dalyvavimo politiniame gyvenime galimybes bei didinti informuotumą apie teises, rengiant rinkimų organizatorių, politinių partijų, valdžios institucijų ir žiniasklaidos paslaugų teikėjų mokymus ir jiems skirtas gaires apie tai, kaip užtikrinti žmonių su negalia poreikius, į procesą įtraukiant ir pačius neįgaliuosius. Taip pat turi būti sprendžiami ir klausimai dėl informacijos neprieinamumo rinkimų kampanijų metu ar rinkiminėse apylinkėse. Dar vienas ES pagrindinių teisių agentūros pasiūlymas – nuolatos rinkti duomenis, siekiant įvertinti neįgaliųjų dalyvavimą rinkimuose.
Europos neįgaliųjų forumas ir kitos tarptautinės neįgaliųjų organizacijos bei platformos, siekdamos mažinti žmonių su negalia izoliaciją ir didinti jų įtraukimą, parengė Europos Parlamento rinkimams skirtus manifestus bei informacines priemones, kur nurodomi pagrindiniai principai ir tikslai neįgaliųjų įtraukčiai ir dalyvavimui skatinti. LNF taip pat skatina Lietuvos neįgaliuosius būti aktyviais piliečiais ir dalyvauti artėjančiuose rinkimuose bei išreiškti savo valią dėl Lietuvos bei Europos sąjungos politinės ateities. Tačiau tam turi būti sudaromos vienodos sąlygos visiems neįgaliesiems realizuoti savo politines teises lygiai kaip ir kitiems asmenims. Taip pat, Lietuvos politinės partijos ir kandidatai skatinami įsitraukti į savo rinkimines programas asmenims su negalia svarbius ir aktualius klausimus, siekiant kad Lietuvos ir Europos visuomenės gyvenime būtų remiamasi visų piliečių nediskriminacijos, lygių galimybių ir įtraukties principais.
Žmonės su negalia – lygiai tokie patys piliečiai ir turi lygiai tokias pačias teises kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jų teisės į balsą rinkimuose turi būti paisoma, o balsavimo vietos turėtų būti parengtos taip, kad kiekvienas galėtų jas pasiekti ir pasinaudoti savo, kaip piliečio, teise balsuoti rinkimuose.
