Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys, būstą translyčiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – tai parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.
Panašią apklausą Tarnyba atliko 2018 metais, tad rezultatai atskleidė, kaip visuomenės nuomonė pakito per 6 metus.
Daugiau respondentų žino, kas yra translytis žmogus
Apklausa rodo išaugusį numanomą lietuvių suvokimą, kas yra translytis asmuo. 2018 metais žinantys šią sąvoką teigė 48 proc. respondentų, šiemet – 60 proc. Dažniausiai žinantys šią sąvoką teigia 18–35 m. gyventojai, taip pat labiausiai išsilavinę ir didžiųjų miestų gyventojai.
Visgi net teigiantieji, kad terminą žino, dažnai turi stereotipinį įsivaizdavimą. Paprašyti apibūdinti translytį asmenį, apklausos dalyviai dažniausiai teigė, kad tai asmuo, savo biologinę lytį pakeitęs chirurginiu būdu.
„Apmaudu, kad visuomenėje translyčio asmens suvokimas vis dar dažnai siejamas su medicinine tranzicija. Realybė kur kas įvairesnė, o medicininė tranzicija neapibrėžia žmogaus tapatybės. Kai kurie žmonės renkasi atlikti įvairias lytį patvirtinančias procedūras, kiti – tokių lūkesčių tranzicijai neturi, dar kitų galimybes sąlygoja įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, paslaugų prieinamumas, finansai“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.
Ieva Laugalytė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Lietuvos gyventojai apie translyčius asmenis dažniausiai sužino iš informacijos internete (53 proc.) bei iš pranešimų žiniasklaidoje (47 proc.). Per 6 metus labiausiai išaugo informacijos internete, kaip šaltinio apie translyčius asmenis, populiarumas – 2018 metais jį rinkosi tik 18 proc. respondentų.
Nemano, kad neigiamos nuostatos turi poveikį
Apklausos rezultatai rodo, kad vis dar turime neigiamų nuostatų translyčių asmenų atžvilgiu.
Vertinant požiūrį į translyčius asmenis skirtinguose socialiniuose kontekstuose, tendencijos išlieka panašios, kaip prieš 6 metus: daugiausia respondentų teigiamai ir neutraliai reaguotų į translytį asmenį savo darbovietėje (68 proc.) ir kaimynystėje (67 proc.), tačiau patogiai ar neutraliai reaguojančių respondentų sumažėtų, jei translytis asmuo užimtų vadovaujamą postą Lietuvoje (51 proc.) ar dirbtų mokykloje, kurią lanko respondentų vaikai (51 proc.). Būsto išnuomoti translyčiam gyventojui nesutiktų 23 proc. apklaustųjų.
„Paradoksalu, kad daugiau nei pusė respondentų mano, kad Lietuvoje gyvenantys translyčiai žmonės dėl neigiamų visuomenės nuostatų su sunkumais susiduria tik retai arba labai retai. Tie patys apklausos dalyviai teigia, kad translyčiams asmenims gali būti sunku susirasti darbą ar išsinuomoti būstą, dalis nenorėtų matyti translyčio kolegos ar kaimyno. Deja, bet dažnas gyventojas nesusieja savo asmeninio požiūrio, nuostatų ar veiksmų su realiu poveikiu translyčių žmonių patirtims“, – sako Ieva Laugalytė.
Kai kurie pokyčiai – į gera
Lyginant rezultatus su 2018 metais, galima pastebėti teigiamų pokyčių, visgi dažniausiai jie – nežymūs.
Pavyzdžiui, 55 proc. apklaustųjų teigia, kad jei sužinotų, jog artimas draugas yra translytis, jų santykiai išliktų tokie pat. 2018 metais taip manė 40 proc. respondentų.
Sužinoję apie savo vaiko translytiškumą, jam palaikymą išreikštų 25 proc. apklausos dalyvių, 2018 metais tą teigė 20 proc. apklaustųjų. Per 6 metus nuo 22 proc. iki 32 proc. padaugėjo žmonių, kurie tokiu atveju ieškotų informacijos.
Įdomu tai, kad galima įžvelgti kintančią nuomonę apie valstybės užtikrinamas translyčių asmenų teises. Ji – šiek tiek gerėja.
2018 metais gyventojų buvo klausiama, kiek valstybė turėtų rūpintis translyčių asmenų teisėmis. Tą kartą 12 proc. apklausos dalyvių teigė, kad daugiau nei dabar. 2024 metais klausta, kiek valstybė turėtų užtikrinti translyčių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos (darbo rinkoje, gaunant viešąsias, sveikatos paslaugas, siekiant įgyti išsilavinimą ir pan.). „Daugiau nei dabar“ atsakė 26 proc. apklaustųjų.
„Verta paminėti, kad net 53 proc. respondentų abejoja arba nežino, ar Lietuvos įstatymai pakankamai saugo translyčius asmenis nuo diskriminacijos. Tai rodo, kad visuomenei trūksta supratimo apie tai, su kokiomis patirtimis translyčiams žmonės tenka susidurti tiek dėl teisės aktų trūkumo, tiek dėl neigiamo visuomenės požiūrio. Čia atsiremiame į švietimo sistemos trūkumus, reprezentaciją žiniasklaidoje ir, žinoma, fiktyvių naratyvų apie translyčius asmenis išnaudojimą politiniams tikslams,“ – sako Ieva Laugalytė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų vasario 18–25 dienomis. Ją atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausta 1010 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų Lietuvoje. 2018 m. apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Visuomenės apklausa yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.
