Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas panaikinti galimybę įsigyti bilietus už grynuosius pinigus troleibusuose ir autobusuose yra vyresnio amžiaus asmenų diskriminacija. Taip konstatavo gyventojo skundą ištyrusi lygių galimybių kontrolierė.
Kontrolierės sprendime pažymėta, kad toks Vilniaus miesto savivaldybės pasirinkimas daliai žmonių, nesinaudojančių programėlėmis ar bekontaktėmis banko kortelėmis, sukuria papildomų sunkumų, o kai kuriais atvejais iš viso užkerta kelią įsigyti bilietus.
„Neturėdami galimybės įsigyti bilieto autobuse ar troleibuse kitais būdais nei bekontakte mokėjimo kortele, kai kurie gyventojai ir miesto svečiai gali būti diskriminuojami, be to, jie patiria papildomų išlaidų. Tai gali vykti vien dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių šie žmonės nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis. Atitinkamai jie negali visavertiškai pasinaudoti ir viešojo transporto paslauga bei priklausančiomis nuolaidomis“, – konstatavo lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Po sprendimo – skundas Tarnybai
Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. norintieji nusipirkti bilietą Vilniaus autobusuose ar troleibusuose tai gali padaryti tik su programėlėmis „m.Ticket“, „Trafi“, taip pat prilietę bekontaktę banko arba „Vilniečio“ kortelę transporto priemonėje esantį komposterį. Taip nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Tuo pasipiktinęs gyventojas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tvirtindamas, kad tai yra diskriminacija dėl amžiaus ir socialinės padėties. Anot pareiškėjo, ne kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus gali leisti sau įsigyti išmanųjį telefoną ar išmokti juo naudotis. Be to, didelė dalis tokių gyventojų esą gauna pensiją grynaisiais ir apskritai neturi banko kortelių.
Vyras taip pat skundėsi, kad įsigyjant bilietus viešajame transporte nebeįmanoma pasinaudoti nuolaidomis pensininkams ar žmonėms su negalia, mat lengvatiniai bilietai parduodami tik platinimo vietose, o viešajame transporte bekontakte mokėjimo kortele galima įsigyti tik vieno tarifo važiavimo bilietus.
Vyresnio amžiaus žmogus autobuse, asociatyvi nuotr., Pexels
Siūlo naudotis kioskais
Tarnyba kreipėsi į JUDU (savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“) atstovus, prašydama pagrįsti, kodėl buvo nustatyta tokia tvarka. Jų teigimu, atsiskaitymo grynaisiais transporto priemonėse atsisakyta siekiant supaprastinti vairuotojų darbą, padidinti keleivių saugumą ir sumažinti administravimo kaštus.
Be to, nurodyta, kad bilietai iš vairuotojų sudarė tik 5 proc. visų pardavimų, o didesnė dalis tokių bilietų pirkėjų, anot JUDU atliktų apklausų, buvo žmonės iki 55 m. Įmonės atstovų tvirtinimu, daugelis gyventojų turi bekontaktes banko korteles, todėl būtent toks atsiskaitymas esąs patogesnis.
Pasiteiravus, kodėl autobusuose ir troleibusuose parduodami tik visos kainos bilietai ir tik eletroniniu būdu, JUDU atstovai pasirėmė 53 Europos miestų, dydžiu panašių į Vilnių, patirtimis. Esą 15-oje iš tokių miestų taikoma būtent tokia praktika.
Norintiesiems atsiskaityti grynaisiais pinigais JUDU siūlo naudotis stotelėse esančiais kioskais, kurių yra 48, arba 167 kitais prekybos taškais, kurie esą yra nedideliu atstumu nuo stotelių.
Savivaldybės argumentus įvertino kritiškai
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė J. Miliuvienė suabejojo, ar išties atstumai tarp stotelių ir bilietų įsigijimo vietų sostinėje yra nedideli.
Jos pastebėjimu, pavyzdžiui, nuo universitetinės ligoninės Lazdynuose iki artimiausio prekybos centro, kuriame galima įsigyti bilietą, yra apie 700 metrų atstumu, nuo jo iki artimiausios viešojo transporto stotelės – dar 300 metrų. Be to, perkant bilietą kioske, reikia įsigyti „Vilniečio“ kortelę, kuri kainuoja papildomai ir, anot kontrolierės, galbūt nėra būtina dažnai sostinėje nesilankantiems asmenims.
„Akivaizdu, jog ir vieno kilometro atstumas yra pakankamai reikšmingas ir apribojantis galimybę naudotis viešojo transporto paslauga, ypač vyresniems žmonėms, turintiems sveikatos ar kitų su amžiumi siejamų problemų, taip pat ir nesinaudojantiems orientuotis padedančiais išmaniaisiais įrenginiais. Tikėtina, kad tokių viešojo transporto prieinamumą apribojančių vietų Vilniuje yra ir daugiau“, – sakė J. Miliuvienė.
Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Kontrolierė kritiškai įvertino ir JUDU pateiktą argumentą apie kitų Europos miestų patirtis, mat nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių juose priimtus sprendimus, pavyzdžiui, apie gyventojų naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ar grynaisiais pinigais įpročius, bilietų įsigijimo alternatyvas ir kt.
J. Miliuvienė atkreipė dėmesį, kad, remiantis tyrimais, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms skaitmenės paslaugos yra sunkiai prieinamos, didelė dalis jų įpratę naudotis grynaisiais pinigais. Pastarieji, pasak kontrolierės, neretai yra vienintelė jų atsiskaitymo priemonė.
Anot J. Miliuvienės, tai paliudijo ir neseniai Tarnybos atliktas skaitmeninės atskirties tyrimas, tokias tendencijas rodo ir kitos apklausos. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūra skelbė, kad prieš dvejus metus vos 32 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių bent kartą naudojosi elektroninėmis priemonėmis, o „Sodros“ duomenimis, pensiją grynaisiais pinigais į namus pernai gavo per 120 tūkst. gyventojų.
Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, vyresnių nei 65 m. amžiaus šalies gyventojų grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo tik 13 proc. respondentų.
Pažeidė Lygių galimybių įstatymą
Kontrolierė J. Miliuvienė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai neįvykdė Lygių galimybių įstatymo nuostatų. Pagal jas, privaloma užtikrinti, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant amžiaus, socialinės padėties ar kitų asmens tapatybės požymių.
Taip pat savivaldybei buvo pateikta rekomendacija sudaryti sąlygas įsigyti bilietus miesto viešajame transporte ne tik elektroniniu būdu. Susipažinę su šia rekomendacija, savivaldybė atstovai Tarnybai pateikė atsakymą, kad tvarkos keisti neketina.
