Lytiškumo ugdytoja Lina Januškevičiūtė sako, kad lyčių stereotipai tarp jaunų žmonių ne taip stipriai skiriasi nuo to, kas buvo prieš 15-20 metų. Nors susitikimuose su jaunais žmonėmis ugdytoja pastebi, kad jaunuoliai kalba vis drąsiau, tačiau egzistuoja stereotipų, kurie atrodo nepavaldūs laikui.
Kokius pagrindinius skirtumus įžvelgiate tarp savo kartos ir dabartinio jaunimo? Ar matote naujų stereotipų, nebūdingų jums, jūsų tėvams, seneliams?
Šiuo metu vieno didžiausių nuomonės formuotojų vaidmenį perėmė socialiniai tinklai ir įvairios tinklalaidės, kurios yra labai populiarios tarp jaunų žmonių. Į tai galima žvelgti iš dviejų pusių: socialiniuose tinkluose yra profilių, pavyzdžiui, gydytojų, kurie suteikia naudingos, patikrintos informacijos. Lygiai taip pat yra ta tamsioji pusė: esama tinklalaidžių, kuriose kalbama, kaip pakenkti moteriai, kokie yra prievartos prieš moteris būdai. Jauni žmonės, ypatingai jauni berniukai, dažnai klauso šių tinklalaidžių.
Iš pažiūros taip vadinamoje „Gen Z“ kartoje vaikinai ir merginos bendrai – domisi lyčių lygybe, jiems rūpi globalūs dalykai. Tačiau, žvelgiant giliau, aiškėja, kad merginos darosi atviresnės, o vaikinai – užsisklendžia. Prie to prisideda įvairūs nuomonės formuotojai, kurie, kaip parodė ir neseniai atliktas tyrimas, propaguoja maskulinizmą, mačo kultą. Tarkim, jie aiškina, kad vaikinai yra stipresni už merginas ir jokiu būdu negalima sėsti į automobilį, jeigu jį vairuoja moteris. Po to iš jaunų žmonių išgirstu pasakymus, kad vaikinai nesės į automobilį, jei jį vairuoja mergina. Rodos, karta keičiasi, bet… Vaikinai dažnai jaučiasi neišklausyti. Jie kaltina feminizmą, kad nebesusiranda merginų, jog šios priešinasi, kelia didelius reikalavimus. Taip stiprėja poliarizacija.
Kaip šios tendencijos veikia jaunų žmonių svajones? Kaip jie save mato ateityje?
Keista, tačiau jauni žmonės dabar vis daugiau domisi „tradicine“ šeima, tradiciniais lyčių vaidmenimis. Dalis jaunų žmonių žavisi, kai moteris leidžia laiką namie, o vyras yra tas, kuris uždirba pinigus ir nuo kurio moteris yra priklausoma. Tai pateikiama kaip ne kaip viena iš galimybių, bet kaip vienintelė ideali santykių forma. Nemažai mūsų tėvų, senelių, ko gero, mąstė panašiai, mūsų karta bandė šią sampratą keisti, o dabar matau, kad grįžtama prie to peties.
Išsiskiria ir dalies moterų požiūris, kurios sako, kad tos „rėkiančios feministės“, kovojusios už moterų teises, atėmė iš jų galimybę nedirbti ir būti namuose.
Kodėl, jūsų nuomone, socialiniuose tinkluose vyrauja tokia priešprieša?
Manau, kad tai labai susiję su galia. Daugelis šių temų susijusios su galia, pergale, pademonstravimu, kad esi viršesnis. Tai neatsiejama ir nuo politinių realijų. Šiuo metu Europoje vis daugiau galios įgyja radikalios dešiniosios jėgos ir tai atsispindi socialiniuose tinkluose, nuomonės formuotojų kalbose. Matomi ir kažkokių partijų ar judėjimų lyderiai, kalbantys apie tai, kad neva vyrai yra galingesni, o moterų vieta – šalia vyro. Kaip sakiau, jauni berniukai ypač linkę pasiduoti tokiems judėjimams: jeigu nerandi būdo, kaip su jais kalbėtis, kaip parodyti kitą pusę, tuomet jie juda kartu su tuo ir tampa labai sunku šiuos dalykus dekonstruoti, parodyti, kad galima kurti lygiavertiškus, pagarbius santykius.
Dažnai galvojama, kad, jei apie tai nekalbėsime, to nebus. Tačiau aš pabrėžiu, kad jauni žmonės yra kempinės, gaunančios informaciją iš visur, kur tik įmanoma, ir ją sugeria. Panašių pasisakymų netrūksta ir Lietuvos Seime. Galvojama, kad, jeigu tie žmonės, kurie valdo valstybę, leidžia sau taip kalbėti, kodėl aš turėčiau neleisti?
Kaip manote, kokios informacijos trūksta paaugliams Lietuvoje?
Informacijos yra labai daug. Ko trūksta – kritinio mąstymo ir gebėjimo kritiškai atrinkti informaciją. Trūksta įvertinimo, supratimo, ko reikėtų klausyti, o ką vertinti kritiškai, suvokimo, iš kur ir į kur mes einame. Taip, pritrūksta ir palaikymo, ypač iš mokytojų. Jeigu tai specialistai su įsisenėjusiais stereotipais, tai jaunam žmogui, kuris jais netiki, labai sunku išsakyti savo nuomonę. Juk tokie suaugę žmonės esą žino geriau. Jaunas žmogus taip netenka noro diskutuoti. Taip pat trūksta palaikymo, ypatingai, kai mes kalbame apie seksualinį priekabiavimą. Vis dar susiduriama su tuo, kad, pasiskundus mokytojai, jog kažkas priekabiavo ar smurtavo prieš mokinę, sakoma, kad „nieko nepadarysi“, „reikia truputį pakentėti“, arba aiškinama, kad taip rodomas dėmesys. Aš suprantu jaunus žmones, kodėl jie tada nieko nenori sakyti – jais niekas netiki.
Kokią žalą stereotipai daro jaunų žmonių kasdienai, tarpusavio santykiams?
Lyčių stereotipai glaudžiai susiję su patyčiomis. Tarkim, jeigu vaikinas nusilakuoja nagus, užsiaugina ilgesnius plaukus – susilaukiama tų pačių patyčių, kaip ir anksčiau: jei vaikinas užsidėjo rožinius marškinėlius, jis tikrai bus išvadintas gėjumi, jeigu vaikinas pravirksta, tai išvadinimas gėjumi dar būtų gražus. Lygiai taip pat su merginomis – jei kuri labai trumpai nusikerpa plaukus, sulaukia komentarų, kad yra lesbietė arba išvadinama „bernu“. Jeigu apsirengia kažkaip kitaip, tai tada – ji nemoteriška.
Tyčiojasi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Jei mergina šiltuoju sezonu ateina vilkėdama marškinėliais su petnešėlėmis, susilaukia komentarų, kad turi užsidengti pečius, nes gundo vaikinus, o tai esą trukdo susikaupti. Mūsų mokyklose tai vis dar vyksta. Lygiai taip pat ir santykiuose.
Dažnai kalbamės apie tai, kas, pavyzdžiui, turėtų mokėti per pasimatymą. Yra jaunuolių, kurie tebėra įsitikinę, kad tai – vaikino pareiga. Paklausti kodėl, jie sako, kad būtent vyras turi suteikti finansinį stabilumą. Lyčių stereotipai persmelkia ir jų romantinius, intymius santykius. Tam gali būti būdingas ribų peržengimas, spaudimas. Susiklosto, kad viena pusė grasina kitai, kad nepasimylėjus, pasakys, jog mylisi su visais iš eilės, arba padarys kokį kitą gėdingą dalyką. Vienas stereotipas nepavaldus laikui: jeigu vaikinas turi daug partnerių, tai nieko tokio, bet, jei mergina turėjo ne vieną – tai ji susilaukia visokių įžeidimų savo adresu.
Kartais aplink mane žmonės aiškina, kad va, čia jaunoji karta, viskas pasikeitė, bet iš esmės tai netiesa. Ta jauna karta iš esmės augo su mumis ir jie girdėjo tą patį, sulaukė tų pačių komentarų kaip ir mes. Sakau, kad kažkada reikia nutraukti tą ratą, nes jis ir toliau suksis.
Interviu parengtas įgyvendinant projektus, kuriuos bendrai finansuoja Europos Sąjunga, Švedijos institutas ir Švedijos ambasada Vilniuje. Manoteises.lt publikuojami tekstai nėra derinami su projektus remiančiomis institucijomis. Interviu išsakomos mintys atspindi interviuojamo asmens požiūrį ir negali būti laikomas komentaro publikavimą parėmusių institucijų pozicija.