Birželio 30 d. Seimo kontrolierių įstaigoje vyko tarpinstitucinė diskusija apie LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimą. Pristatymų bei diskusijų metu išsakyta kritika dėl stagnacijos siekiant įstatyminių pokyčių, translyčių žmonių padėties sveikatos apsaugos sistemoje ir ir regionų abejingumo LGBTI+ asmenų atžvilgiu.
„Pagrindinių teisių agentūros pernai atliktas tyrimas rodo, kad LGBTQ+ asmenys Lietuvoje vis dar susiduria su diskriminacija, marginalizacija ir kliūtimis daugelyje gyvenimo sričių: šeimos santykiuose, sveikatos apsaugoje, švietime, darbo rinkoje. Dažnai LGBTI+ žmonės nėra saugūs mūsų gatvėse, taip pat patiria persekiojimą ir patyčias internetinėje erdvėje. Labai svarbu, kad šiandien esame čia, pasiruošę ne tik kalbėti, bet sutarti dėl būtinų tolesnių veiksmų siekiant teisingesnės ir įtraukesnės Lietuvos“, – sveikindama renginio svečius sakė Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.
Erika Leonaitė, Augusto Didžgalvio nuotr.
Lietuvos gėjų lygos teisininkė Monika Antanaitytė, pristatydama Lietuvos rezultatus pagal tarptautinius LGBTI+ teisinius ir translyčių žmonių teisių indeksus pabrėžė, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje situacija pastaruoju metu nėra gera: „Visoje Europoje praėjusiais metais matėme tam tikrą atsitraukimą nuo LGBT klausimų. Nepaisant Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, mes taip pat sugebėjome nukristi europiniame „Vaivorykštės indekse“ per vieną poziciją.“
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė išreiškė lūkestį Lygių galimybių įgyvendinimo veiksmų plane išvysti aiškius strateginius tikslus: „Kadangi turime indeksus, kurie matuoja LGBTI+ situaciją ir parodo mūsų silpnąsias vietas, mano didžiausias noras yra, kad plane numatytos priemonės būtų orientuotos į konkrečių rodiklių gerinimą.“
Birutė Sabatauskaitė, Gabrielės Grebliunės nuotr.
„Yra Vilnius ir yra visa kita Lietuva“
2024 m. Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, Seimo kontrolierių įstaiga, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus m. savivaldybė vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotą projektą, skirtą identifikuoti LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimo problemas savivaldybėse. Pasak Monikos Antanaitytės, vien projekto įgyvendinimo procesas atskleidė labai stiprią skirtį tarp požiūrio į LGBTI+ asmenis bei jiems kylančius iššūkius Vilniuje ir kituose regionuose – mažesnės ir labiau nuo sostinės nutolusios savivaldybės informaciją teikė nenoriai, dalis iš pradžių apskritai ignoravo gautus oficialius kreipimusis.
„Nors užmegzti kontaktą kai kuriais atvejais buvo sunku, galiausiai pavyko apimti visas 60 savivaldybių. Rezultatai parodė, kad tik 27 savivaldybių strateginiuose plėtros planuose buvo bet kokia forma paminėtos lygios galimybės, o tokių, kuriuose specifiškai paminėta seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė, buvo dar mažiau“, – rezultatus apibendrino teisininkė.
Monika Antanaitytė, Augusto Didžgalvio nuotr.
Savivaldybių asociacijos atstovė Vaida Stoncelienė juokaudama sakė, kad komandoje tarpusavyje dažnai juokauja: „Sakome, kad yra Vilnius ir yra visa kita Lietuva“. Jos nuomone, mokymai apie LGBTI+ teisių užtikrinimą turėtų būti privalomi visų savivaldybėms priklausančių įstaigų vadovams, bet tam pirmiausia reikia pasiekti, kad savivaldybės norėtų plėsti savo darbuotojų žinias šia tema. Visgi regionuose informacijos priėmimas yra ignoruojamas.
Asociacijos Trans Autonomija bendraįkūrėjas, menininkas Alex Kochan dalijosi, kad su priešišku nusistatymu neseniai susidūrė praktikoje. Metų pradžioje LGBTI+ menininkai pirmą kartą pristatė „Vaivorykštės miuziklą“. Siekdama miuziklą padaryti prieinamesnį platesnei auditorijai bei edukuoti Lietuvos visuomenę, komanda nusprendė pasirodymus surengti ir už didžiųjų miestų ribų. Druskininkų savivaldybė neleido miuziklo rodyti nė viename savivaldybei priklausančiame pastate.
Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje – itin sudėtinga
Diskusijos metu aptarta, kad iš visų LGBTI+ žmonių, translyčių asmenų padėtis yra sudėtingiausia.
Renginio akimirka, Augusto Didžgalvio nuotr.
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pristatė, kokia šiuo metu yra translyčių asmenų situacija ir su kokiais iššūkiais jie susiduria. Diskriminacija, patyčios darbo srityje, neorus ir sunkiai prieinamas teisinis lyties keitimo procesas bei su tuo susiję iššūkiai gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, anot kontrolierės, labai apsunkina translyčių žmonių gyvenimus. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos perėjimas prie 11-tos Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) redakcijos taikymo būtų itin reikšmingas, nes jame translytiškumas nebėra traktuojamas kaip psichikos sveikatos sutrikimas. Tačiau mažai tikėtina, kad tai įvyks artimiausiu metu.
„Kai pradėjau eiti pareigas, oficialiai kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją klausdami, kada bus pereinama prie TLK 11. Buvo pasakyta, kad tai įvyks iki 2025 metų. Dabar – 2025 metai, o oficialus atsakymas galiausiai yra, kad TLK 11 į Lietuvos teisę bus perkelta iki 2029 metų. Vadinasi, vėl sakoma, kad tai padarys kita Vyriausybė, bet ne mes“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.
Renginio akimirka, Augusto Didžgalvio nuotr.Policijos nuostatos trukdo pranešti apie neapykantos nusikaltimus
Pokalbyje apie LGBTI+ asmenų patiriamus neapykantos nusikaltimus M. Antanaitytė sakė, kad nemažai policijos pareigūnų vis dar nepripažįsta, jog LGBTI+ asmenys dėl savo seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės patiria didesnę riziką susidurti su neapykantos kalba bei sunkesniais nusikaltimais. Baimė susidurti su priešišku pareigūnų požiūriu yra vienas iš veiksnių, kodėl kai kurie žmonės renkasi nesikreipti į policiją.
Taip pat aptarti statistiniai duomenys ir jų rinkimo principai – fiksuojant galimą neapykantos nusikaltimą, yra pažymimas tik vienas tapatybės pagrindas. Seimo kontrolierių įstaigos atstovė Aušrinė Smilgytė pastebėjo, kad atvejais, kai nusikaltimas įvykdytas dėl kelių pagrindų, taikant tokį statistikos vedimo metodą didėja tikimybė, jog seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės aspektas liks neužfiksuotas. Jos nuomone, taip LGBTI+ žmonių patiriamos neapykantos problema sistemoje taip tampa mažiau matoma.
Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Kontrolės skyriaus viršininkas Giedrius Kanapienis akcentavo, kad apie patirtus neapykantos nusikaltimus policijai galima pranešti keliais skirtingais būdais, įskaitant anoniminį kanalą, ir ragino LGBTI+ žmones naudotis šiais resursais.
Vladimir Simonko, Augusto Didžgalvio nuotr.
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimir Simonko savo ruožtu dėkojo visiems diskusijos dalyviams, džiaugėsi, kad renginio metu pavyko aptarti bendrus skirtingų institucijų veiklos taškus, ir kvietė prisijungti prie birželio 7 d. Vilniuje vyksiančių „Baltic Pride“ eitynių.
