Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos Sąjungos lyčių lygybės institutas (EIGE) trečiadienį paskelbė apklausos apie smurtą lyties pagrindu rezultatus, detaliai atskleidžiančius moterų patirtis 27 ES valstybėse narėse. Aukščiausi smurto prieš moteris rodikliai fiksuoti Centrinėje Europoje ir lyčių lygybės srityje pirmaujančiose Skandinavijos šalyse. Lietuvos rezultatai, pasak Seimo kontrolierių, rodo, kad smurto prieš moteris problema mūsų šalyje yra gaji, tačiau vis labiau atpažįstama.
Lietuvoje smurtą patyrė bent 1 iš 4 moterų
Remiantis apklausos duomenimis, Europos Sąjungoje beveik trečdalis (31 proc.) moterų yra nors kartą patyrusios fizinį, įskaitant grasinimus, ir (arba) seksualinį smurtą. Lietuvoje šia patirtimi dalijosi 1 iš 4 moterų (25 proc.). 17 proc. atvejų smurtautojas buvo intymus partneris, tiek pat – kitas asmuo iš moters artimos aplinkos. Psichologinis smurtas intymiuose santykiuose yra paplitęs dar plačiau – jį Lietuvoje nurodė patyrusios 29,5 proc. respondenčių.
„Pažymėtina tai, kad tarp jaunesnių nei 30-ties metų moterų smurto patirtys yra ne mažiau paplitusios nei kitose amžiaus grupėse. Tai reiškia, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra praeities ar vyresnių kartų problema, todėl itin svarbu skirti dėmesį lytiškumo ugdymui, jei norime problemą spręsti iš esmės. Kitas svarbus apklausos aspektas yra smurto pasikartojamumas. Absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių moterų nurodė, kad esamo arba buvusio partnerio smurtą patyrė daugiau nei vieną kartą. Panašiai rodo ir Lietuvos policijos duomenys – neretai apsaugos nuo smurto orderiai tam pačiam asmeniui išduodami kelis kartus per metus. Tai parodo, kad kol kas neturime veiksmingų priemonių, kaip spręsti pasikartojančio smurto problemą“, – sako Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.
Erika Leonaitė, Seimo kanceliarijos nuotrauka, autorė Olga Posaškova
Kaip aiškinamas smurto prieš moteris paplitimas Skandinavijos šalyse?
Ataskaitoje pastebėtas paradoksas – lyderyste lyčių lygybės srityje pasižyminčiose Skandinavijos šalyse daugeliu atvejų smurto rodikliai yra aukštesni nei tokiose valstybėse kaip Rumunija ar Vengrija ir viršija ES vidurkį.
Fizinį arba seksualinį smurtą Suomijoje ir Švedijoje nors kartą yra patyrusios daugiau nei pusė moterų (atitinkamai 57 ir 53 proc.). Tai daugiausiai visoje Europos Sąjungoje ir beveik dvigubai daugiau nei bendras ES vidurkis. Seksualinę prievartą nurodė 22 proc. respondenčių Švedijoje, Suomijoje – 16 proc., Danijoje ir Liuksemburge – po 15 proc. Tuo tarpu Lietuvoje nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos skaičius siekia 7 proc., Vengrijoje ir Slovėnijoje – 5 proc., Bulgarijoje – vos 2 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad seksualinė prievarta dažniausiai įvyksta nukentėjusios moters arba kito asmens namų aplinkoje.
Ataskaitos rengėjai pažymi, kad apklausos rezultatai koreliuoja su bendra lyčių lygybės situacija valstybėje. Duomenys atskleidžia, kad moterys geriau atpažįsta skirtingas smurto formas ir gali laisviau kalbėti apie savo patirtis, ypač apie seksualinę prievartą, tose ES valstybėse narėse, kurios aktyviai siekia užtikrinti ekonominę lyčių lygybę, didina moterų atstovavimą politikoje ir kitaip kovoja su lyčių stereotipais.
„Šiuo atveju mažesni skaičiai Centrinės ir Rytų Europos valstybėse nereiškia, kad smurto prieš moteris mastas ten yra mažesnis. Veikiau apie tai nekalbama. Žvelgiant į bendrus ES duomenis, vos pusė nukentėjusiųjų pasisakė artimam žmogui apie paskutinį patirtą smurto epizodą. Kai smurtas prieš moteris visuomenėje yra giliai įsišaknijęs, o pagalbos ieškojimą gaubia gėda, net su pačiais artimiausiais žmonėmis sunku pasikalbėti apie savo išgyvenimus, ką jau kalbėti apie kreipimąsi į tarnybas. Todėl svarbu analizuoti skirtingų smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formų specifiką bei kurti smurtautojams nepakančią aplinką. Tai gali būti tiek investavimas į lyčių lygybės gerinimą valstybiniu lygmeniu, pavyzdžiui, stiprinant slaugos paslaugų prieinamumą ar užtikrinant lyčių įvairovę visuose organizacijų lygmenyse, tiek moteris žeminančių komentarų sukritikavimas draugų kompanijoje“, – įsitikinusi Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.
Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Išsilavinimo ir darbe patiriamo seksualinio priekabiavimo ryšys
Vertinant moterų patirtis smurto darbe kontekste pastebėta, kad aukštesnysis arba aukštasis moterų išsilavinimas siejamas su 54 proc. didesne tikimybe patirti seksualinį priekabiavimą darbo aplinkoje. Jis pasireiškia gašliu stebėjimu, seksualinio pobūdžio komentarais ir nepageidaujamais prisilietimais, o priekabiavimas skaitmeninėje erdvėje peržengia darbo laiko ribas, nes gali vykti bet kada, nepaisant vietos ir laiko. Apklausos duomenimis, seksualinio pobūdžio laiškų, žinučių, nuotraukų ir kitos medžiagos siuntimas yra labiausiai paplitęs Slovakijoje (21 proc.), Švedijoje (20 proc.) ir Liuksemburge (20 proc.).
Apklausa buvo atlikta rengiantis Europos Sąjungos kovos su smurtu prieš moteris direktyvos perkėlimui į valstybių narių nacionalinius teisės aktus. Tai šalys turi padaryti iki 2027 m. birželio mėnesio. Apklausoje iš viso dalyvavo beveik 115 tūkst. 18–74 metų amžiaus moterų.
