Birželio 20 d. minima Pasaulinė pabėgėlių diena, skirta didinti sąmoningumą apie žmones, kurie dėl ekonominių priežasčių, persekiojimo, karo ar prastos žmogaus teisių padėties turėjo palikti savo gimtąsias valstybes. Šią dieną skatinama empatiškai pažvelgti į jų patiriamus iššūkius ir stiprinti teisinę prieglobsčio prašytojų bei nereguliarių migrantų apsaugą. Seimo kontrolierių įstaiga atkreipia dėmesį, kad Lietuvos prieglobsčio politikoje trūksta dėmesio žmogaus teisių užtikrinimui.
LRSKĮ iliustracija, LRSKĮ nuotr.
Remiantis 2024 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita, pernai Lietuvoje tęsėsi 2021 m. įsigaliojusi ekstremalioji padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Ji iš esmės keičia šalyje vykdomą prieglobsčio politiką, nes migrantai, bandantys kirsti Lietuvos sieną tam nenumatytose vietose, pasienyje yra apgręžiami vadovaujantis prielaida, kad jų atvykimas yra organizuojamas dirbtinai, dalyvaujant užsienio valstybėms. Kitaip tariant, asmenų apgręžimas ekstremaliosios padėties metu tampa numatytuoju reagavimo būdu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 2024 m. buvo apgręžti 1002 asmenys, mėginę kirsti Lietuvos sieną su Baltarusija nereguliariu būdu. Daugeliu atvejų šie žmonės nė neįžengdavo į Lietuvą arba patys grįždavo į Baltarusijos teritoriją pamatę pasienyje patruliuojančius pareigūnus. Dėl šios priežasties net 592 asmenų (59 proc.) kilmės šalis ar kiti juos identifikuoti padedantys duomenys liko nežinomi. Tarp 410 asmenų, kurių duomenys apie kilmės valstybę pavyko surinkti, daugiausiai į Lietuvą bandė patekti Irano, Afganistano, Kubos, Irako ir Somalio piliečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp apgręžtų asmenų buvo ir 16 Sirijos piliečių, kuriems tarptautinė apsauga Europos Sąjungoje suteikiama net 88 proc. atvejų.
Tiesa, 43 užsieniečiai, kurie kirto Lietuvos Respublikos sieną su Baltarusijos Respublika tam nenustatytoje vietoje, prašymai visgi buvo priimti, tačiau VSAT negalėjo nurodyti priežasčių, dėl kurių būtent minėtiems asmenims buvo suteikta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus, nes, pasak VSAT, tokie duomenys nėra renkami ar sisteminami.
LRSKĮ iliustracija, LRSKĮ nuotr.
Apgręžimo praktika yra nesuderinama su Lietuvos tarptautiniais ir iš narystės Europos Sąjungoje kylančiais įsipareigojimais žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei prieglobsčio teisės srityje – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius. Todėl Lietuva sulaukė pastabų ne tik iš vietinių, bet ir iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų. Jungtinių Tautų priverstinių ar nesavanoriškų dingimų darbo grupė savo preliminarioje ataskaitoje kritikavo apgręžimų praktiką ir ragino ją nutraukti, nes į šalį neįleidžiami žmonės netenka teisinės apsaugos ir patiria didesnę dingimo riziką. Tokias pat išvadas pateikė ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas.
Kadangi didžiosios dalies 2024 m. į Lietuvą neįleistų asmenų tapatybė liko nežinoma, jų dingimo atvejais tampa daug sunkiau arba apskritai neįmanoma padėti dingusiųjų ieškantiems jų artimiesiems. Sprendimas nerinkti asmens duomenų yra grindžiamas tikslu užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymą, kuris iš esmės turėtų stiprinti asmenų teisinę apsaugą, bet šiuo atveju veikia priešingai.
Be kita ko, pavojuje atsiduria ir apgręžiamų asmenų sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad pernai apgręžimo atvejais buvo įteikta tik 115 humanitarinės pagalbos rinkinių – juos gavo vos daugiau nei dešimtadalis nereguliarių migrantų. Nors VSAT neužfiksavo ilgalaikes pasekmes sveikatai galinčių turėti traumų, buvo du hospitalizacijos atvejai. Vienu iš jų nukentėjusysis buvo kūdikis. Tačiau tokia statistika neatspindi tikrosios situacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Raudonojo kryžiaus duomenimis, atgal į Baltarusiją išstumta Kubos piliečių šeima iš pradžių užstrigo dviejų šalių pasienyje be maisto ir vandens, o vėliau buvo priversti nereguliariu būdu kirsti Latvijos sieną, kur, šeimos giminaitės teigimu, jie patyrė vietos pareigūnų smurtą. Galiausiai asmenims pavyko pasiekti Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame jiems buvo leista pateikti prieglobsčio prašymus. Visgi dviejų vyriškos lyties Kubos piliečių patirti sužalojimai buvo labai rimti. Vienam iš jų buvo lūžęs žandikaulis, kitam – šonkauliai.
LRSKĮ iliustracija, LRSKĮ nuotr.
Seimo kontrolierių įstaiga rekomenduoja Vyriausybei iš naujo įvertinti poreikį tęsti ekstremaliąja situaciją ir peržiūrėti apgręžimo politiką, siekiant jos suderinamumo su Lietuvos įsipareigojimais žmogaus teisių ir prieglobsčio teisės srityse. Taip pat pasiūlyta apibrėžti ginkluotus konfliktus, nuo kurių besitraukiantiems asmenims nebūtų taikomas neįleidimas į Lietuvos teritoriją taip apsaugant pažeidžiamiausių grupių teises.
Pasaulinę pabėgėlių dieną kviečiame nepamiršti, kad už kiekvieno skaičiaus slypi žmogus – su savo istorija, netektimis ir viltimi pradėti naują gyvenimą saugioje aplinkoje.
