Vakarų pasaulis išgyvena radikalizaciją, o vienas iš šios radikalizacijos taikinių – translyčiai asmenys. Translyčius ginanti organizacija TGEU* pirmą kartą per trylika metų fiksuoja, kad naujų, translyčių teises ribojančių iniciatyvų Europoje yra daugiau nei teigiamų pokyčių.
Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, vyks Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Jo metu bus diskutuojama, kodėl radikalėjant visuomenėms, ypač jauniems žmonėms, translyčių teisės tampa politikų taikiniais bei būdu išlaikyti populiarumą rinkėjų tarpe.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo 2023 m. akimirka, Jono Petronio nuotr.
Apie translyčių asmenų situaciją Lietuvoje – pokalbis su diskusiją „Translyčių žmonių apsauga: teisinė nežinomybė ir visuomenės radikalėjimo tendencijos“ moderatore Monika Antanaityte. Ji yra Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė, daugelį metų dirba translyčių teisių užtikrinimo srityje.
Teisinė neapibrėžtis
Paklausta, kaip M. Antanaitytė vertina translyčių asmenų teisių padėtį Lietuvoje, pašnekovė sako, kad ji iš esmės neapibrėžta, o politiniame lygmenyje šių asmenų teisės nelaikomos prioritetu.
Šiuo metu Lietuvoje nėra įstatymo, kuris reglamentuotų greitą, skaidrią ir prieinamą lyties tapatybės teisinio pripažinimo procedūrą. Nors Civilinis kodeksas ją numato, toks mechanizmas faktiškai neveikia. Translyčių asmenų teisių užtikrinimas taip pat nėra įtvirtintas ir strateginiuose valstybės dokumentuose, todėl realūs sprendimai paliekami pavienėms institucijoms – teismams, gydytojams, vertintojams.
„Dėl to trans žmonės turi kreiptis į teismą, kur procedūros trukmė ir rezultatas priklauso nuo teisėjo patirties, žinių ir asmeninių nuostatų. Ši situacija kuria teisinį neapibrėžtumą, o žmogaus teisių užtikrinimą lemia aplinkybės, bet ne sutarimas, kad žmogaus teisės – prigimtinės visiems“, – sako pašnekovė.
Monika Antanaitytė, Augusto Didžgalvio nuotr.
Anot M. Antanaitytės, teisinės procedūros taip pat yra brangios: teisinis atstovavimas gali kainuoti 600-800 eurų, o asmens dokumentų keitimas, keičiant vardą arba lytį, sukuria papildomą finansinę naštą. Tuo pat metu lyties pripažinimas Lietuvoje vis dar siejamas su psichiatrine diagnoze, todėl žmonės yra priversti pereiti per medikalizuotą, stigmatizuojančią psichikos patikrą, kuri neretai sukelia papildomų psichologinių iššūkių. Teisinis lyties pripažinimas prieinamas tik nesusituokusiems pilnamečiams asmenims.
„Susituokę translyčiai asmenys priversti rinktis tarp galimybės pakeisti dokumentus ir santuokos išsaugojimo“, – apibendrina teisininkė.
Kliūtys gyvenime: nuo dokumentų iki darbo rinkos
Nors nuo 2021 m. administracine tvarka galima pasikeisti vardą ir pavardę asmens dokumentuose, tačiau lyties žymuo ir asmens kodas nekeičiami. Tai, anot LGL teisininkės, reiškia, kad žmogaus dokumento įrašai prieštarauja vienas kitam: pavyzdžiui, vardas ir pavardė gali būti vyriški, tačiau asmens kodas – moters.
Dėl to kasdienėse situacijose – banke, darbe, pašte, gydymo įstaigoje – translytis asmuo priverstas atskleisti savo vardo pakeitimo priežastis. Tokie atvejai, anot pašnekovės, kelia stresą bei riziką patirti neapykantą ir diskriminaciją.
Darbo erdvė, asociatyvi akkaarchitects.com nuotr.
Anot M. Antanaitytės, situacija darbo rinkoje taip pat sudėtinga. Nors teisininkė sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios taiko tranzicijos politiką ir kuria įtraukią aplinką, tačiau nemažai translyčių susiduria su aplinkinių veiksmais, kurie žemina, atstumia arba kitaip skatina nepagarbą.
„Darbo vietoje trans asmenys susiduria su mikroagresijomis, nepagarbiu elgesiu, nelegaliais klausimais darbo pokalbių metu. Tačiau dauguma nepraneša apie diskriminaciją – bendruomenėje giliai įsišaknijęs nepasitikėjimas institucijomis“, – teigia pašnekovė.
Moteris patiria stresą darbe, asociatyvi kaboompics.com nuotr.
Visuomenė keičiasi sparčiau nei politikai
Nors teisinė translyčių padėtis Lietuvoje išlieka sudėtinga, M. Antanaitytė pastebi svarbią pažangą visuomenėje. Anot jos, jauni translyčiai sulaukia daugiau šeimos palaikymo, partneriai ir draugai vis dažniau supranta lyties keitimo procesą bei prisideda prie emocinės paramos. Taip pat kasmetinėse LGBT+ eitynėse ir „Baltic Pride“ festivalio renginiuose dalyvauja vis daugiau žmonių. Tai, anot teisininkės, rodo, kad socialiniai pokyčiai vyksta intensyviau nei politiniai.
Monika Antanaitytė, A. Didžgalvio / LGL nuotr.
„Sulaukiame vis daugiau jaunų translyčių žmonių laiškų, kurie kalba, kad jų šeima, artimoji aplinka, draugai juos priima, palaiko, – dalinasi M. Antanaitytė – Tačiau ši pozityvi dinamika visuomenėje nėra pakankama, jei valstybės institucijos neatlieka savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. Socialinė pažanga negali pakeisti teisinio reguliavimo – o būtent jo šiandien labiausiai trūksta“.
Radikalizacija importuojama į Lietuvą
Paklausta, kuo Nacionaliniame žmogaus teisių forume aptariama tema – jaunų žmonių radikalizacija translyčių asmenų atžvilgiu – aktuali Lietuvai, pašnekovė sako, kad nors naratyvai apie tariamą „LGBT ideologiją“, „tradicinės šeimos griūtį“ ar „vaikų apsaugą nuo LGBT“ atkeliavo iš rusijos ir radikalių grupių JAV bei Europoje, tačiau jie nepagrįstai įsišaknija ir dalies Lietuvos gyventojų tarpe.
„Socialiniai tinklai tampa pagrindiniu šių idėjų sklaidos kanalu. Algoritmai, nukreipiantys vartotojus į vis radikalesnį turinį, formuoja neapykantos pilną jaunų žmonių informacinę aplinką ir didina poliarizaciją“, – sako LGL teisininkė.
Įvairių socialinių tinklų logotipai, asociatyvi iliustracija.
Atsakydama į klausimą, ką valstybė ir visuomenė turėtų daryti, norėdamos apsaugoti translyčius žmones nuo kraštutinės dešinės kurstomos retorikos, Monika Antanaitytė akcentuoja, kad to neįmanoma pasiekti vienu sprendimu: reikalinga strategija, kuri apimtų įstatymų pokyčius, institucines reformas, švietimo priemones ir gilesnį kultūrinį virsmą.
„Šiandieninė situacija nėra nei atsitiktinė, nei neišsprendžiama. Ji yra politinių sprendimų, arba jų nebuvimo, pasekmė. Trans žmonių teisės tampa testu, parodančiu, ar valstybė pajėgi ginti kiekvieną savo pilietį, ar leidžia politinėms manipuliacijoms nulemti žmogaus orumą“, – apibendrina M. Antanaitytė.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija „Translyčių žmonių apsauga: teisinė nežinomybė ir visuomenės radikalėjimo tendencijos“ vyks gruodžio 10 d., 11.45 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Atrijaus erdvėje. Diskusiją tiesiogiai transliuos LRT.lt
*TGEU – TGEU yra Trans Europe and Central Asia, didžiausia translyčių asmenų vadovaujama nevyriausybinė organizacija Europoje ir Centrinėje Azijoje, skirta ginti translyčių asmenų teises ir gerovę. https://tgeu.org/
*ILGA-Europe – ILGA-Europe yra nepriklausoma, tarptautinė nevyriausybinė skėtinė organizacija, vienijanti daugiau nei 700 lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių (LGBTI) organizacijų iš 54 Europos ir Centrinės Azijos šalių. https://www.ilga-europe.org/
Interviu parengtas įgyvendinant skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „Žmogaus teisių organizacijų koalicijos institucinių gebėjimų stiprinimas: Sustiprintos galimybės Žmogaus teisių raidai Lietuvoje“. Projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Interviu parengtas nepriklausomai ir nebūtinai atspindi projektą finansavusios institucijos nuomonę.
