Trisdešimt Lygių galimybių ir žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Nacionalinę sporto agentūrą, Seimo komitetus, Lietuvos tautinį olimpinį komitetą ir kitas atsakingas institucijas, ragindamos neatidėliotinai kurti nacionalinę, centralizuotą ir nepriklausomą sistemą, skirtą seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijai Lietuvos sporte.
Kreipimasis inicijuotas reaguojant į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius seksualinio priekabiavimo, psichologinio smurto ir piktnaudžiavimo galia apraiškas plaukime, krepšinyje, dviračių sporte, tinklinyje. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad dalis šių atvejų susiję su nepilnametėmis sportininkėmis.
„Laikas liautis slėpti ylą maiše. Sporto sektorius, kuriame dalyvauja ir vaikai, išgyvena gilią krizę – jis ne tik nesugeba užtikrinti savo narių saugumo, bet ir nepripažįsta problemos masto. Pavienių prasižengusiųjų nulinčiavimas problemos neišspręs. Būtini sisteminiai sprendimai, kurie įpareigotų sporto organizacijas laikytis Lietuvos įstatymų, seksualinį priekabiavimą aiškiai apibrėžiančių kaip nusikaltimą“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Margarita Jankauskaitė, LGPC nuotr.
Raštą pasirašiusios organizacijos atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos teisės aktai įpareigoja užkirsti kelią diskriminacijai, seksualiniam priekabiavimui ir užtikrinti saugią ugdymo bei darbo aplinką, sporto sektoriuje iki šiol nėra centralizuotos ir nepriklausomos pranešimų apie nederamą elgesį sistemos, aiškių reagavimo mechanizmų ir vieningų prevencijos standartų visoms sporto organizacijoms.
Sporto federacijos Lietuvoje turi didelę įtaką sportininkų profesiniam gyvenimui, todėl, nesant išorinių kontrolės ir apsaugos mechanizmų, sportininkės ir sportininkai, ypač jaunos merginos ir vaikai, dažnai bijo kreiptis pagalbos dėl galimo spaudimo, reputacinės žalos ar grėsmės karjerai.
Kreipimesi raginama:
● sukurti nacionaliniu mastu veikiančią, nuo sporto organizacijų nepriklausomą pranešimų apie seksualinį priekabiavimą ir smurtą sporte sistemą;
● įtvirtinti visoms sporto organizacijoms privalomas saugios aplinkos, prevencijos ir reagavimo politikas;
● numatyti realius sankcijų mechanizmus organizacijoms, ignoruojančioms pranešimus ar darančioms spaudimą nukentėjusiesiems;
● užtikrinti privalomus mokymus treneriams, vadovams ir sporto organizacijų darbuotojams žmogaus teisių, lyčių lygybės ir vaiko teisių apsaugos klausimais.
Pasak kreipimosi autorių, pavėluotos reakcijos ar pavieniai atsistatydinimai po viešų skandalų nekuria saugios sporto aplinkos. Lietuvos sportui būtini sisteminiai, valstybės lygmens sprendimai, užtikrinantys, kad sportas būtų pagarbi ir saugi erdvė visiems – ypač vaikams.
Kreipimąsi parengė VšĮ Lygių galimybių plėtros centras. Iš viso raštą pasirašė trisdešimt žmogaus teisių ir lyčių lygybės srityje veikiančių organizacijų:
Marijampolės apskrities moters veiklos centras, Lietuvos žmogaus teisių centras, VšĮ Ribologija, Moterų informacijos centras, VšĮ Įvairovės edukacijos namai, VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, Meno laboratorija “Kiaurai sienas”, Veda Vidus – VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, VšĮ Diversity Development Group, VšĮ Romų visuomenės centras, Asociacija LGL, Labdaros ir paramos fondas “Frida”, VšĮ “Namų mama”, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Utenos Moterų centras, Moterų teisių asociacija, Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras, Socialinių inovacijų fondas, Alytaus miesto moterų krizių centras, Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras, Moterų veiklos inovacijų centras, Stebėk teises, Dingusių žmonių šeimų paramos centras, Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis, Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), Neliečiama, Moters užimtumo informacijos centras, Širvintų moterų klubas “Jums”.
