Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Pagalbos Lietuvoje kreipiasi vos viena iš penkių moterų, patyrusių seksualinę prievartą. Seksualinio smurto prieš vyrus latentiškumas – dar didesnis. Pagalbos kreipiasi vos vienas iš dešimties vyrų, patyrusių tokį smurtą.
Šiame tekste dalinamės labai sunkiomis, bet tikromis istorijomis, kurios nutiko žmonėms, gyvenantiems šalia mūsų – sesėms, kaimynams, bendradarbiams.
Daugeliui patyrusiųjų seksualinį smurtą ir priekabiavimą niekas nepadėjo. Dalis jų jautė gėdą ir baimę, kad kaltins juos. Tada jų niekas negirdėjo – išgirskime dabar: ne tik perskaitydami jų istorijas, bet ir PASIRAŠYDAMI PETICIJĄ. Jūsų parašas paskatins Seimo narius keisti aukas tildančią sistemą.
„Tik niekam nesakyk“
Buvau 3 metų, kai tai vyko. Tėvai mane dažnai palikdavo pas tetą namuose. Ten gyveno ir du mano pusbroliai. Jiems tuo metu buvo apie 18-19 metų. Jie nusivesdavo mane į antrame aukšte esančią palėpę i pasiguldydavo ant ten esančio čiužinio.
Numovę mano apatinius, imdavo laižyti mano lytinius organus.
Mano atmintyje liko trys kartai kada tai vyko.
Visus tuos kartus juos sakydavo:
„Tik niekam nesakyk“. „Tik niekam nesakyk“. „Tik niekam nesakyk“…
„Išsiblaivyk ir, jei rytoj dar bus noras, parašysi pareiškimą“
Buvau išprievartauta per Naujuosius metus. Apsvaiginta. Taip, per šventes. Suprantu – šventės, laisvadieniai, niekam nesinori dirbti. Bet jei pasirinkai gydytojo ar policininko profesiją, pasirinkai ir atsakomybę būti žmogumi tada, kai kitam blogiausia.
Policijos komisaras pasakė:
„Tokių mergaičių kaip tu šiandien daug. Išsiblaivyk ir, jei rytoj dar bus noras, parašysi pareiškimą.“
Po tokių žodžių nebesinorėjo nieko. Jei ne draugės ir jų tėvai, kurie tiesiog įkėlė mane į mašiną ir nuvežė į vieną Vilniaus ligoninių, tikriausiai būčiau tiesiog užsidariusi (visokiom prasmėm).
Ligoninėje – siaubo ir pasimetimo žvilgsniai. Niekas nežino, ką daryti. Kur skambinti. Kas atsakingas. Trys valandos skambučių vadovybėms, policijai, kažkam dar …
Galiausiai atvyko policija ir teismo ekspertas. Ekspertas tylus. Visiškai tylus. Aš po dviejų parų be miego, šoko būsenoje, nuoga, apžiūrinėjama, bandžiau nutraukti man nejaukią tylą..
Paklausiau: „Ar dažnai tenka vykti į tokius iškvietimus?“ Šalia stovėjusi ginekologė, maždaug 60–70 metų, pagalvojo, kad klausiu jos. Ir pareiškė, kad „neklausinėčiau nesąmonių“, kad „turbūt pati kažką prisidirbau“, kad „tik jų laiką gaišinu ir dėmesio prašau“.
Ji nutilo tik tada, kai teismo ekspertas pradėjo vardinti smurtines žymes mano kūne. Tik faktai ją užčiaupė. Ne empatija.
Priėmimo skyriuje prabuvau aštuonias valandas. Aštuonias valandas tarp abejingumo, biurokratijos ir tylos. Aštuonias valandas, kurios turėjo būti apie pagalbą…
Tyla visada apsaugo tik prievartautojus
Man buvo gal 11–12 metų. Jam apie 25 metai. Mamos bendradarbis, vėliau tiesiog draugas. Jis paskolindavo jai pinigų. Nupirko maisto per mano gimtadienį. Nupirko man kompiuterį. Nežinau, ar mama suprato, bet taip jis naudojosi ja ir pirko laiką su manimi. O man žadėjo tai, ko tuo metu labiausiai trūko – meilę. Iš pradžių tyliai, paslapčia. Išsiveždamas mane „pasivažinėti“. Vėliau nesismulkino. Nurengdavo mane nuogai: miške, ant paslapčia iš sodybos paimtos antklodės, savo senelių namuose įkurtoje studijoje, šalia namo pastatytame kemperyje šaltą žiemos naktį, savo tėvų namuose, jaunesnės sesers kambaryje, mano namuose, mano kambaryje, kol mama sukiojosi virtuvėje. Niekada nesakiau „ne“. Niekada nerėkiau. Niekada nestūmiau jo nuo savęs. Tiesiog pasidaviau.
Vieną rytą sėdėjau jo mašinoje ir laukiau, kol jis įsės ir parveš mane namo. Paskui jį išbėgo jo mama. Nesupratau, ką sako, bet buvo įsiutusi. Priėjo prie mašinos ir, atidariusi duris, klykė: „Kiek tau metų?! Kur tavo mama?!!“ Sustingau. Nuo tada praėjo daugiau nei 10 metų, ir dabar aš galvoju: „O kur buvai tu, kai tavo suaugęs sūnus prisiekinėjo meilę vaikui?“
Dabar gyvenu gerą gyvenimą, bet virš jo visada kabo juodas debesis. Neapleidžia nesaugumo jausmas. Visada dairausi per petį. Niekuo nepasitikiu. Dienos pinasi viena su kita, susilieja. Prisiminimai užplūsta kiekvieną dieną. Buvimas savam kūne sudėtingas ir skausmingas. Tarsi būčiau du žmonės. Veidrodyje neatpažįstu savo veido. Tyla manęs neapsaugojo. Esu tik šešėlis to, kuo galėjau būti. Kenčiu nuo pastovaus nerimo. Tuo tarpu mano prievartautojas toliau mėgaujasi savo gyvenimu. Drąsiai žingsniuoja gatvėmis, garsiai juokiasi, šypsosi praeiviams. Kiek žinau, net turi žmoną ir vaiką.
Tyla apsaugojo jį.
Tyla visada apsaugo tik prievartautojus.
Niekas neliko nubaustas – TIK AŠ
Kai buvau paauglė, buvau išprievartauta miesto „gaujos“. Mane išdraskė taip, kad išangėje liko randas. Buvau apsvaiginta. Niekas nepadėjo. Likau KALTA, nes jie paskelbė paskalas, kad aš pati norėjau. Niekas nepadėjo, tėvai apleido. Buvo grasinama tėvams, jei jie kreipsis į policiją. Taip ir užaugau BE KALTĖS KALTA. Su labai didelėmis žaizdomis sieloje. Su vienatvės jausmu. Su randais tiek kūne, tiek širdyje. Su neišmatuojamu kiekiu patyčių. Man tebuvo 14 metų. Į tą butą nuvedė 2 metais vyresnė kiemo draugė. Niekas neliko nubaustas – TIK AŠ. Lankau terapiją. Su tėvais jokio kontakto neturiu. Vyrų neturiu. Intymus gyvenimas kelia šleikštulį. Visus apkabinu, kurie tai patyrė. Nei vienas nukentėjęs nėra ir nebus kaltas.
„Ko tu žliumbi, tu gi k..a“
Vieną vasaros dieną pas mus užsuko tėčio brolis, mano dėdė. Aš tuo metu lauke grėbiau šieną. Tam, kad įdegčiau, užsidėjau maudymuko viršutinę dalį ir šortus. Jis mane pamatęs, visiems girdint, pradėjo šaukti, jog aš k..va, jog aš trinuosi ant grėblio ir kad eičiau apsirengti. Man tuo metu buvo gal 12 metų.
Po kelių dienų mane užpuolė du vyresni vaikinai. Nusitempė nuošaliau, pradėjo mane liesti. Aš sustingau ir net cyptelti negalėjau iš baimės, tik pradėjau verkti. Tada vienas jų pasakė: „Ko tu žliumbi, tu gi k..va.“ Kažkodėl tuo momentu atsipeikėjau, pradėjau šauktis pagalbos iš visų jėgų, priešintis, ir jie, gal išsigandę mano reakcijos ar kad kas gali išgirsti, mane paleido ir pabėgo. Tai įvyko daugiau nei prieš 20 metų, ir aš niekada niekam apie tai nepasakojau. Gailiuosi, jog to nepapasakojau tėvams.
Kitas įvykis įvyko gal kai man buvo 19 ar 20 metų, Vilniuje. Vasaros rytą ėjau į darbą, pasipuošusi suknele (truputį virš kelių) ir aukštakulniais bateliais. Einant per perėją prasilenkiau su dviratininku, bet jis apsisuko ir grįžo pasakyti, jog aš esu gražiausia, ką jis šiandien matė, ir labai norėtų paprašyti mano numerio, jog galėtume susitikti. Aš pasijaučiau tikrai graži ir pasitikėjimas savimi šovė į viršų, bet aš jam nuoširdžiai padėkojau, pasakiau, jog susitikinėju su kitu vaikinu ir mes išsiskyrėm.
Grįžtant po darbo namo, sulaukiau iš kito vaikino „komplimento“: „O kokios kojos, norėčiau praskėsti jas ir pažiūrėti, kur jos baigiasi.“ Abu kartus tokį elgesį „išprovokavo“ mano apranga, bet kai pamatau puikiai atrodantį vaikiną be marškinėlių, man nė į galvą nešauna mintis jam šaukti „davai nusirenk ir kitą pusę…“ ar tuo labiau imtis kažkokių veiksmų, nes jis mane „provokuoja“.
Klasiokės žinojo
Kai man buvo 18 metų, su klasiokėmis išėjome į klubą. Viena jų buvo su savo vaikinu ir jo draugais. Abi klasiokės leido vienam tipui įpilti man į gėrimą svaigalų, ir mane klubo tualete jis išprievartavo.
Aš buvau „užmigdyta“ stovėdama nuo įpilto kvaišalo. Jos mane rado tame tualete su numautomis kelnaitėmis. Kitą rytą visiškai nesuvokiau, kas su manimi buvo padaryta, nes nuo įpiltų kvaišalų tiesiog „miegojau“.
Paskui ėjo stiprios apkalbos: „Kaip savaitgalį mergina pati norėdama klubo WC linksminosi.“ Niekas nepadėjo. Klasiokės žinojo, bet nekvietė nei policijos, nei man kažką sakė, kad susivokčiau, kas įvyko.
Kai po kurio laiko viską atsiminiau ir nuėjau į policiją papasakoti, žinoma, niekas nieko nepadarė, nes jau buvo senas įvykis.
Nesiskundžiau – nebuvo kam
Gyvenau nedideliame miestelyje. Man buvo 15, jam – 19. Vaikinas rodė dėmesį, po kelių susitikimų pakvietė į namus pažiūrėti filmų. Pavaišino kažkokiu alkoholiu – greitai apsvaigau, nes niekada iki tol nebuvau gėrusi.
Atsirado dar trys vaikinai. Jie vertė gerti dar ir dar. Prievartavo keturiese. Viską pamenu. Kai prablaivėjau, bandžiau bėgti pro langą – iš ketvirto aukšto.
Jie mane pagavo, prigrasino, įgrūdo į vonią, liepė nusimaudyti. Grįžusi namo norėjau papasakoti, bet buvau išvadinta valkata.
Mažas miestelis…
Nepasisakiau, todėl jie pradėjo skleisti kalbas. Tapau apkalbų objektu. Kartą grįždama iš muzikos mokyklos tamsiu keliu, buvau vėl pagrobta – įgrūdo į mašiną, nuvežė ir prievartavo trise.
Nesiskundžiau – nebuvo kam.
Jaučiausi šlykščiai
Gimtadienio proga kolegos maloniai nustebino, įteikdami masažo salono dovanų kuponą. Ši dovana mane labai nudžiugino. Radusi laisvo laiko nusprendžiau apsilankyti išgirtame masažo salone.
Ten mane pasitiko masažistas vyras; tai iš pradžių šiek tiek nustebino, nes tikėjausi masažuotojos moters. Vis dėlto to nesureikšminau, nes atėjau pas profesionalą.
Masažavo nugarą, sprandą, rankas ir kojas. Jaučiausi vis labiau atsipalaidavusi, muzika ir kvapnūs aliejai sukūrė raminančią atmosferą. Kai masažistas paprašė manęs apsiversti ant nugaros, nekilo jokių įtarimų, nes tai atrodė natūrali procedūros dalis. Jis tęsė masažą nuo galvos, rankų, o aš buvau atsipalaidavusi ir beveik užsnūdau.
Staiga pajutau jo rankas ant savo genitalijų. Mano atsipalaidavimas dingo, kūnas įsitempė, ir aš paklausiau, kas vyksta. Masažistas nesutriko ir paklausė, ar man nepatinka. Aš atsakiau, kad ne, ir pakilau nuo masažo lovos. Nesitikėjau tokios situacijos.
Greitai apsirengiau ir išbėgau iš salono, jaučiausi sugniuždyta ir išniekinta. Galvoje nuolat sukosi mintys apie tai, kas atsitiko; net pradėjau galvoti, kad gal bendradarbiai man iškrėtė piktą pokštą.
Tą dieną nebuvau pasirengusi grįžti į darbą ar apie tai pasakoti kitiems. Jaučiausi šlykščiai.
Jaučiausi niekam tikusi
Man jau daugiau nei trisdešimt metų. Gyvenu santuokoje ir auginu tris mažamečius vaikus. Su sutuoktiniu susipažinau, kai tapau pilnametė, o po pusmečio draugystės pradėjome kartu gyventi. Šis sprendimas buvo būdas pabėgti nuo pragaro namuose, kur patėvis seksualiai priekabiavo prie manęs, o mama manimi netikėjo ir palaikė savo vyrą.
Ištekėjus iš pradžių gyvenimas su sutuoktiniu buvo malonus, tačiau vėliau pradėjo varginti dažni seksualiniai santykiai.
Po vaikų gimimo situacija pablogėjo: jei atsisakydavau lytinių santykių, būdavau žeminama ir vadinama frigidiška. Dažnai būdavau pavargusi dėl mažiausiojo vaiko priežiūros – jis blogai miegodavo naktį ir būdavo neramus dieną.
Vis dėlto, norėdama išvengti įžeidimų ir triukšmo, sutikdavau mylėtis.
Atsisakiusi – patyriau prievartą. Po to įvykio jaučiausi pažeminta ir purvina; patyriau šleikštulį ir gėdą.
Kai savo jausmais pasidalinau su drauge, ji paklausė, gal aš nemyliu savo vyro, jei nenoriu su juo mylėtis?
Jaučiausi niekam tikusi. Pradėjau galvoti, gal tikrai kažkas su manimi negerai. Kodėl pastaruoju metu visiškai nenoriu jokių lytinių santykių? Nenoriu net gulėti šalia savo vyro.
Apskritai pajutau, kad man atgrasūs visi vyrai, o ypač tie, kurie bando su manimi flirtuoti.
Šios istorijos yra LR Seimo vicepirmininkės Orintos Leiputės bei organizacijų „Veda vidus“ ir „Ribologija“ organizuotos parodos Seime dalis.
Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Nemokama, konfidenciali, specializuota pagalba:
+370 661 69 990 arba chat www.prabilk.lt
