Socialiniai tinklai: kaip išvengti grėsmių ir apsaugoti savo duomenis? (skaitmeninės teisės)

Socialiniai tinklai tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi – kas dieną esame pripratę bent kelis ar netgi keliolika kartų peržvelgti savo Facebook paskyrą, įkelti vieną ar kitą nuotrauką į Instagram bei pažymėti naujas profesines kompetencijas Linkedin. Internete kasdien paliekami daugiau nei1,61 milijardo vartotojų (2013 metų duomenys) „skaitmeninių pėdsakų“, kurie, neribotą laiką saugomi duomenų bazėse, tampa socialinių tinklų pagrindiniu pajamų šaltiniu.

Socialinių tinklų vartotojai dažnai nežino, kad socialiniai tinklai saugo tiek duomenis apie vartotojų tapatybę, tiek apie jų elgesį socialiniame tinkle: iš kokios vietos ir kada vartotojas prisijungia prie tinklo, kiek laiko jame praleidžia, ko ieško paieškos skiltyje, kokiuose kitų vartotojų ar įmonių puslapiuose apsilanko, kokia socialiniame tinkle skelbiama reklama domisi. Labai dažnai būtent duomenys apie vartotojų elgesį suteikia daug reikalingos informacijos reklamos siūlymui ir tokiu būdu duoda didžiausias pajamas socialiniams tinklams.

Taigi, nors socialiniai tinklai suteikia galimybę įvairiapusiškai saviraiškai ir atveria naujas, iki tol neįmanomas, bendravimo galimybes, tai nereiškia, kad turime numoti ranka į grėsmes, kurias mūsų privataus gyvenimo ir duomenų saugumui sukelia perteklinis „skaitmeninių pėdsakų“ rinkimas.

Neatsargaus socialinių tinklų naudojimo grėsmės

Šiuo metu Lietuvoje populiariausias socialinis tinklas yra Facebook, kuris prieš metus turėjo net 1,2 milijono vartotojų. Šio tinklo vartotojų skaičiaus augimui turi įtakos ir sparčiai populiarėjantis Facebook priklausantis socialinis tinklas Instagram. Antras pagal populiarumą Lietuvoje yra Google+, o trečiasis – Linkedin.

Labai dažnai šių socialinių tinklų vartotojai net neįtaria, kad jų profiliuose skelbiama privati informacija ir kontaktiniai duomenys, kurie suteikia galimybę kitiems vartotojams tiesiogiai susisiekti su jais, gali kelti pavojų jų saugumui. Ne visuomet socialiniuose tinkluose norintys bendrauti vartotojai tai daro priimtinais būdais ir ne visuomet atskleidžia pakankamą ir tikrą informaciją apie save. Lietuvoje gerai žinoma prieš kelerius metus įvykusi nelaimė, kuomet trylikametė per Facebook susipažinusi ir bendravusi su keturiolikmečiu, atvyko į pasimatymą ir buvo jo nužudyta.

Socialinių tinklų vartotojai taip pat labai dažnai skelbia savo buvimo vietą arba nurodo, jog išvyko atostogauti. Tokia informacija visada yra įdomi draugams ir dažnai sulaukia daugybės komentarų, tačiau yra žinoma daug atvejų, kuomet šie duomenys tapo prieinami vagims, o po atostogų gįžę socialinių tinklų vartotojai rado apvogtus namus.

Be to socialinių tinklų vartotojai ne visada supranta, kad jų skelbiami komentarai gali įžeisti kitus žmones ar netgi nulemti komentuotojo atleidimą iš darbo. Visame pasaulyje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai pernelyg aršiai ir įžeidžiančiai kritikuoja savo darbdavius socialiniuose tinkluose, o darbdaviai tai sužino. Taip pat nutinka, jog darbuotojai paskelbia nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, ar pernelyg erotiški vaizdai. Tokie atvejai sukelia daug problemų mokytojams, teisėjams ir kitiems ypatingą svarbą visuomenėje turintiems asmenims. Svarbu žinoti ir tai, kad dažnai darbdavių sprendimą dėl asmens įdarbinimo nulemia būtent socialiniuose tinkluose apie jį skelbiama informacija.

Pasitaiko ir priešinga situacija, kai kiti asmenys vartotojo profilyje paskelbia jį žeminančią, įžeidžiančią informaciją ar tam tikras asmeninio gyvenimo detales atskleidžiančius duomenis ar nuotraukas. Šitokie atvejai kelia didžiausią grėsmę asmens privataus gyvenimo saugumui ir netgi asmens socialiniam gyvenimui. Praeitais metais vienas toks atvejis Didžiojoje Britanijoje pasibaigė tragiškai, kai nusižudė devyniolikmetis, nebegalėjęs ištverti dviejų moterų patyčių, skelbiamų Facebook, ir nuolat jam rašomų netinkamo turinio žinučių. Šios bylos tyrėjai pripažino, kad tokie veiksmai devyniolikmetį privedė prie savižudybės ypač po to, kai jis tapo prislėgtas ir labai jautrus po savo tėvo mirties.

Be visų minėtų grėsmių, socialiniuose tinkluose pasitaiko ir „tapatybės vagysčių“, kuomet nesąžiningai pasisavinamos socialinių tinklų vartotojų nuotraukos ir naudojantis jomis sukuriami netikri profiliai. Pastebėta, kad šiose situacijose labai dažnai atsiduria žymūs žmonės. Vienas iš tokių nukentėjusiųjų buvo krepšininkas Donatas Motiejūnas, kuris ne kartą yra minėjęs, kad jam buvo labai sudėtinga tapti Facebook nariu, kadangi nežinomi asmenys buvo sukūrę labai daug netikrų jo paskyrų ir Facebook  nebeleido sukurti tikrosios paskyros. Kitais atvejais „tapatybės vagystės“ sukelia neigiamų pasekmių asmens, kurio tapatybė buvo pavogta, gyvenimui: netikro profilio kūrėjai jame skelbia intymią informaciją apie šį asmenį arba bando susisiekti su šio asmens draugais, siekdami gauti informacijos apie juos.

Taip pat pastebėta, kad šiuo metu daugelis Facebook vartotojų pramogauja žaisdami šiame tinkle siūlomus žaidimus bei kviečia prie jų prisijungti ir savo draugus. Atrodytų, kad tokios pramogos negali kelti jokios grėsmės žaidėjo privačiam gyvenimui, tačiau visuomet reikia turėti galvoje, jog šiuos žaidimus sukuria tretieji asmenys, nesusiję su šiuo socialiniu tinklu. Facebook vartotojas, prisijungęs prie tokių žaidimų, suteikia galimybę šiems asmenims matyti visą viešai prieinamą informaciją apie jį ir netgi tam tikrą dalį privačios ir ribotai prieinamos informacijos.

Taigi, iš tiesų privačios informacijos skelbimas kelia daug pavojų socialinių tinklų vartotojams, todėl jie visuomet turi atsakingai įvertinti, ar tikrai verta prisijungti prie tokių tinklų ir kiek bei kokios informacijos skelbti.

Kaip apsaugoti savo duomenis Facebook socialiniame tinkle?

Kaip minėta, Facebook yra pats populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, kiekvieną dieną įgyjantis vis daugiau vartotojų ir leidžiantis talpinti daugybę privataus pobūdžio informacijos. Norint apsaugoti savo asmens duomenis, skelbiamus šiame socialiniame tinkle, rekomenduotina imtis šių žingsnių:

1. Susipažinti su privatumo nustatymais. Visas asmens duomenų apsaugos galimybes nustato Facebook privatumo nustatymai. Tiek kuriant naują Facebook profilį, tiek naudojantis jau anksčiau sukurtu, visuomet reikia juos atidžiai išsinagrinėti. Taip pat svarbu sekti šio socialinio tinklo privatumo apsaugos standartų pokyčius, kadangi jie dažnai keičiami kartu su tinklapio išdėstymu. Vykdant tokius pokyčius, Facebook ne visuomet vartotojo privatumo nustatymus perkelia į naujo dizaino profilį, todėl kiekvienas turi juos savarankiškai nusistatyti iš naujo.

2. Riboti asmenų, turinčių prieigą prie asmens informacijos, skaičių. Reikėtų visuomet įvertinti, ar pažįstate asmenis, siūlančius tapti draugais, ir ar tikrai norite, jog jie turėtų prieigą prie jūsų skelbiamos privačios infomacijos. Taip pat būtina atidžiai susipažinti su kiekvienos Facebook skilties (pvz., komentarų, pomėgių ir pan.) privatumo nustatymais ir redaguoti jų privatumą, nustatant asmenų grupes, galinčias matyti informaciją apie jus. Rekomenduotina vengti kontaktinės informacijos, gimimo datos ir gyvenamosios vietos, bei informacijos apie rasinę ar etninę kilmę, seksualinę orientaciją, politines pažiūras ar religinius įsitikinimus skelbimo (nebent tą darytumėte tikslingai). Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į nuotraukų ar vaizdo įrašų skelbimą ir visuomet nustatyti, kas juos gali matyti. Siekdami garantuoti maksimalią privačios informacijos apsaugą savo profilio skiltyje „Privatumo nuorodos“ galite pasitikrinti, kokią informaciją kiti vartotojai mato jūsų metraštyje. Jeigu nenorite, kad kiti asmenys surastų jūsų profilį paieškos sistemose, vertėtų panaikinti sąsajas tarp savo profilio ir paieškos rezultatų.

3. Peržiūrėti kitų vartotojų skelbiamą informaciją apie save. Net ir tais atvejais, kai jūs vengiate Facebook  skelbti privačią informaciją, visada išlieka galimybė, jog jūs būsite pažymėtas savo draugo ar kito vartotojo nuotraukoje ar komentare, kurie automatiškai atsidurs jūsų profilyje. Norėdami išvengti tokių situacijų, savo profilyje galite pasirinkti asmenis, galinčius skelbti informaciją jūsų laiko juostoje, bei aktyvuoti galimybę peržiūrėti įrašus, kuriuose jus pažymėjo draugai, prieš jiems atsirandant jūsų laiko juostoje.

4. Elgtis atsakingai skelbiant informaciją savo draugų profiliuose. Komentuojant savo draugų įrašus ar nuotraukas, reikėtų vengti įžeidžiančios ar privataus gyvenimo aplinkybes atskleidžiančios informacijos pateikimo. Rekomenduojama nežymėti draugų jiems nepriimtinose nuotraukose ar vaizdo įrašuose ir turėti galvoje, kad duomenys, kuriuos skelbiate draugo profilyje, taps prieinami jo draugams ar netgi visiems Facebook vartotojams, jeigu jūsų draugo profilis yra viešas.

Straipsnį parengė Raminta Šulskutė. Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis.