Andrius Navickas
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
Žmogaus teisių tema man buvo svarbi nuo studijų universitete laiku. Giliau ją tyrinėti pradėjau, kai dirbau Teisingumo ministerijoje ir turėjau gilintis į valstybės ir religinių bendruomenių santykius. Tada ir pasirinkau, kaip disertacijos temą – Žmogaus teisių pagrindimo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje. Disertacijoje bandžiau parodyti žmogaus teisių tradicijos genezę, alternatyvias kryptis šios tradicijos viduje, taip pat ir tai, kad žmogaus teisės nėra statiškas apibrėžimas, bet veikiau tam tikras politinis imperatyvas, kuris verčia vėl ir vėl už jį kovoti. Kai buvau išrinktas į Seimą, čia pradėjau darbuotis Žmogaus teisių komitete. Jam tuo metu vadovavo V. Simulik. Kėliau psichiatrijos ir politikos santykių klausimus, rūpinausi romų teisėmis, taip pat nemažai dėmesio skirta įkalinimo sistemai. Turbūt didžiausios kovos vyko dėl Vaiko teisių apsaugos reformos. Dabartinėje kadencijoje taip pat dirbu Žmogaus teisių komitete. Mano įspūdis: pradėjome gerokai stipriau nei baigiame. Kita vertus, džiaugiuosi, kad pavyko padėti apginti Maskvos patriarchato persekiojamų dvasininkų teises, nebeliko absurdiškų ribojimų donorystei, priimti svarbūs sprendimai asmenų su negalia ir smurtą patiriančių žmonių teisių gynime.
Žmogaus teisės yra būtina laisvos ir demokratinės valstybės „gramatika“, be kurios visų klausimų svarstymas susiduria su pavojumi prasmegti galios diktate.
Andrius Navickas – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Partijos sąrašo numeris 13, kandidato numeris sąraše 31
@ andriusnavickas@gmail.com
€ Kandidatą galima paremti pervedant auką į rinkimų sąskaitą: LT897300010187235614
Žemiau pateikiami kandidato (-ės) į Seimą atsakymai į žmogaus teisių klausimus
Lietuva turi nustoti vykdyti tarptautinę teisę pažeidžiančius nereguliarių migrantų atstūmimus
Lietuva turi kuo greičiau ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją (Stambulo konvenciją)
Lietuva turi kuo greičiau suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai Romuva
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra žmogaus teisių klausimas
Palaikyčiau politiką, kuris atvirai kalba apie savo psichikos sveikatos sutrikimus
Lietuvoje turėtų būti pašalinti paminklai, atminimo lentelės ir kiti viešo įamžinimo ženklai asmenims, kurie prisidėjo prie Holokausto?
Rusakalbiai Lietuvos piliečiai turi turėti tokias pat galimybes puoselėti savo kalbą bei kultūrą kaip ir kitų tautinių mažumų atstovai
LR Konstitucijos 34 straipsnio nuostata numatanti, kad rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais, turi būti panaikinta
Tos pačios lyties šeimoms turi būti suteikta galimybė įteisinti savo santykius, sudarant partnerystę
Mokyklose turi būti kalbama lytiškumo ugdymo, reprodukcinių teisių temomis, įtraukiant socialinės įvairovės temas
Valstybė turėtų skirti daugiau resursų kovai su skaitmenine atskirtimi, kurią ypač dažnai patiria vyresnio amžiaus žmonės
Lietuvoje turėtų būti aktyviau užtikrinamas valstybės ir religijos atskyrimo principas
Lietuva turi kuo greičiau priimti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą
Lietuvos rajonuose, kurių gyventojų daugumą sudaro tautinių mažumų atstovai, gatvių pavadinimai gali būti rašomi ir tautinių mažumų kalbomis
Socialinės išmokos Lietuvoje turi siekti bent minimalių vartojimo poreikių dydį
Pabėgėliai iš Ukrainos ir pabėgėliai iš Sirijos Lietuvoje turi būti priimami vienodomis sąlygomis
Vaikai su negalia turi mokytis kartu su kitais vaikais bendrojo lavinimo mokyklose
Seksas be aiškiai išreikšto sutikimo yra prievarta
Kreipčiausi psichikos sveikatos specialistų pagalbos, jei man jos prireiktų
Lietuvai reikalinga nacionalinė strategijai kovai su antisemitizmu, rasizmu bei LGBTQ+ diskriminacija
2013 - 2024 Lietuvos žmogaus teisių centras. VISOS teisės saugomos.