Atvirų jaunimo centrų reikšmė LGBTQ jaunimui

Gegužės 17 – Tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją. Ši proga yra skirta atkreipti dėmesį į vyraujančias nuostatas LGBTQ (lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, queer) žmonių atžvilgiu ir išryškinti jų patirtis.

Šiomis dienomis taip pat prisimintas ir pirmasis „Baltic Pride“, įvykęs 2010 metais. Rodos, per 10 metų drąsiau kalbėti pradėjo visi. Atsiskleidė dalis viešų asmenų, žiniasklaida nustojo sensacingai pristatyti kasdienes žmonių patirtis. Rinkimų metu vienalytės santuokos ir partnerystė tapo įprastu klausimu, o pats „Baltic Pride“ iš mūšio lauko tapo komercine švente.

Gali susidaryti įspūdis, kad klimatas šyla ne tik ekologine prasme. Tačiau realybė yra kitokia. Virš kasdienių patirčių susidaręs debesis dažnai slepia labai skaudžias patirtis, o ir didmiesčių laisvumas neretai užgožia mažiau reprezentuojamas vietas. Garsiai kalbėti (nors tai ir nereiškia būti išgirstam) gali tie, kurie patiria mažesnę riziką. Kurie turi saugų būstą, darbą, kurių artimiausia aplinka yra rūpestinga ir atvira. Kurie nebijo patyčių ir smurto mokykloje ar universitete. Drąsa būti savimi didžiąja dalimi priklauso nuo aplinkos, tad ir tapatumo paieškos pirmiausia prasideda nuo galimybių save pažinti. Jauno, dar save atrasti bandančio LGBTQ žmogaus gyvenimas gali būti labai sudėtingas, o neradus supratimo ir priėmimo, pasėkmės gali būti tragiškos. Galima kalbėti apie statistiką – depresijos, smurto, savižudybių. Bet šįkart – iš jaunimo darbuotojų patirties ir ne tik apie liūdnas istorijas. LGBTQ jaunimas, atradęs saugesnes erdves, žydi.

Konfliktas, kaip saugumo išraiška arba įgalinimas jaunimo centruose

Jaunimo centrai visoje Lietuvoje pritraukia jaunimą iš įvairios aplinkos ir susiduriantį su skirtingais iššūkiais. Dažnas iš jų įvardija, kad ši erdvė yra svarbi dėl galimybės būti savimi, būti priimtam ir suprastam. Čia kuriami santykiai ugdo gebėjimus, kurie nebūtinai, o dažnu atveju ir visai nebuvo atliepti artimoje aplinkoje ar mokykloje. Ugdantis šaltoje, konkurenciją ir neadekvačius lūkesčius, o ne atjautą ir solidarumą skatinančioje aplinkoje, vienišumo ir susvetimėjimo jausmai yra dažnas palydovas. Todėl atviras jaunimo centras tampa prieglobsčiu, kur gali tiesiog atsipalaiduoti ir trumpam pamiršti. Natūralu, kad atsineštos įvairios patirtys ir išmoktas elgesys kuria konfliktus ir čia. Tačiau konfliktas ir patirčių susidūrimai tampa galimybe pažinti. Ateinama nusimesti sunkumų, o apsinuoginus tampa lengviau suprasti. Čia įvairūs skauduliai gali tapti stiprybe.

Centre, kuriame dirbu, dėl įvairių priežasčių gera dalis jaunuolių save identifikuoja kaip LGBTQ. Vieni ateina jau sau įsivardyję, kiti, jausdami palaikymą, atranda save. Jie čia susipažįsta, kuria santykius, dalinasi, konfrontuoja ir išmoksta stovėti už save. Nes tam yra erdvė ir galimybės. Jau kuris laikas, esame pasikabinę vaivorykštės vėliavą, organizuojame diskusijas lygiaverčių santykių, lytiškumo temomis. Susipažinę iš anksto nenumanom apie lytinę tapatybę ar seksualumą, aktualizuojam nusistovėjusias nuostatas ir džiaugiamės santykiais, paremtais supratimu, šiluma ir rūpesčiu. Būtų šiek tiek naivu jaunimo centrus vadinti saugia erdve, kad ir kaip norėtųsi. Temos, kurios yra marginalizuojamos visuomenėje, pasipriešinimą kelia visur. Realybė tokia, kad saugios erdvės kartais neturime net savo galvoje, o abejonė ir konfliktas pirmiausia nutinka ten. Mūsų patirtis sako, kad keičiant erdvės politiką ir įvedant daugiau simbolių, didėja ir galimybė augti. Visiems ir visaip. Atviro darbo principas diktuoja žmogaus stiprinimą ir lydėjimą už daugumos lūkesčių ribų, todėl jaunimo darbuotojo pareiga tampa refleksija, kuri turi peržengti vidines ir išorines nuostatas, jeigu tikslas yra pasaulį kritiškai vertinantis, savarankiškus sprendimus gebantis priimti jaunas žmogus. Atvirai, be gėdos ir kaltės.

Todėl šiuo tekstu kviečiu praplėsti „rizikos“ grupės ribas, pagalvoti apie tai, kaip erdvė gali formuoti santykius, kaip įtraukti daugiau temų į kasdienybę, o galų gale, kaip padėti atsipalaiduoti žmogui, kurio galvoje ne tik konfliktas, bet ir pilnaverčio dėmesingumo poreikis.