Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Buvęs Seimas apie LGBT: nė karto neigiamai nepasisakė tik liberalai

Sam T. nuotr./ Flickr.com

Sam T. nuotr./ Flickr.com

Izabelė Švaraitė | 2016 11 08

Lapkričio 8 d. Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) pristatė pirmąjį Lietuvos politinių partijų nuostatų LGBT žmonių atžvilgiu indeksą. Tyrime analizuota reali, o ne deklaruota praėjusio parlamento partijų veikla – vertinti balsavimai posėdžių salėje, pateikti įstatymų projektai ir pasiūlymai, pasisakymai Seime.

Pagal balsavimą už Seimo posėdžiuse svarstytus LGBT bendruomenės lygiateisiškumą užtikrinančius projektus palankiausiai savo balsus atidavė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Nepalankiausi šiais klausimais buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad priešiškumą LGBT reiškiančios partijos savo galimybes Seime išnaudojo aktyviau nei žmogaus teisių rėmėjai.

Daugiausiai su LGBT teisėmis susijusių įstatymų projektų ir pasiūlymų pasirašė LSDP (14 parašų) ir LRLS (9).  Daugiausiai nepalankių dokumentų registravo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (71). Vienintelė frakcija, kurios nariai pasirašė daugiau palankių nei nepalankių LGBT žmonėms pasiūlymų buvo LRLS.

Pagal pasisakymų plenariniuose posėdžiuose palankumą LGBT asmenims nė karto priešiškai nepasisakė tik LRLS atstovai.  Dažniausiai palankiai pasisakė LSDP nariai (80 proc. atvejų). Darbo, Tvarkos ir teisingumo (TT) ir LLRA partijos LGBT aktualių klausimų nė karto nevertino teigiamai. Palankiausiai 2012–2016 m. Seime kalbėjo prof. Marija Aušrinė Pavilionienė (LSDP) ir Dalia Kuodytė (LRLS). Daugiausiai kartų neigiamai pasisakė Rimantas Jonas Dagys (TS-LKD) bei Petras Gražulis (TT).

Palikdama parlamentą, prof. M. A. Pavilionienė nuogąstavo, kad naujai išrinkti ir kai kurie ilgamečiai Seimo nariai, priimdami tesės aktus, mąstys stereotipiškai. „Galimas dalykas, jog naujame Seime LGBT žmones diskriminuojantys ir žmogaus teises pažeidžiantys projektai bus ištraukti į dienos šviesą ir parlamentarai bus raginami kuo skubiau juos priimti“, – sakė ji. Kaip pavyzdžius profesorė pateikė konstitucinį šeimos apibrėžimą, lytinio švietimo ir lytiškumo ugdymo programos ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus.

LGBT situaciją apžvelgdama iš ideologinių perspektyvų, DEMOS kritinės minties instituto ekspertė politologė Jolanta Bielskienė teigė, kad ši politika turėtų būti įgyvendinama iš kairiosios perspektyvos. Anot jos, liberalizmas į žmogaus teises žiūri kaip į privačios nuosavybės santykių gynimą. „Šie klausimai LGBT bendruomenei yra labai aktualūs, į tai įeina tokie dalykai kaip partnerystės ar santuokos įteisinimas, paveldėjimas, vaikų auginimas kartu“, – kalbėjo politologė. Pasak ekspertės, tokie sprendimai trumpalaikėje perspektyvoje veikia gerai, tačiau neišsprendžia visų problemų, nes neužtikrina laisvės ir lygybės principų. Pavyzdžiui, tos pačios lyties vyrų poros statistiškai uždirba daugiau nei kartu gyvenančios moterys. Ši situacija nesikeis, jei nebus užtikrinta socialinė lygybė.

Vertindama rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ideologiją, J. Bielskienė pastebi, kad socialiniais-ekonominiais klausimais ši partija yra kairioji. Tačiau žmogaus teisių kontekste narių pasisakymai kelia nerimą, nes jų retorikoje iš kairiosios politikos pašalinamas emancipacinio solidarumo dėmuo. Politologė teigė, kad kairioji ideologija iš principo yra emancipacinė ir jos skaidyti negalima.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki