Įstatymai, Lietuvoje teisiškai užtikrinantis lygias galimybes, galioja beveik du dešimtmečius, tačiau praktinis jų taikymas neretai stringa. Ne išimtis ir diskriminacija darbo rinkoje, prasidedanti vienokias ar kitokias privilegijas teikiančiais darbo skelbimais. Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) specialistės Mintautės Jurkutės, jie – įsisenėjusi šalies problema, kurią Vakarų institucijos, atsakingos už lygybę, jau senokai išsprendė.
Kova su stereotipais
M. Jurkutė, prisidedanti prie LGKT kampanijos „Už kompetenciją“, pastebi, kad kai kurie darbdaviai, o ir šiaip žmonės, įsitikinę, kad institucijos siekis mažinti diskriminacinius skelbimus – laiko švaistymas nesvarbiems dalykams. „Ši problema yra didesnio paveikslo dalis. Ji susijusi su nuostatomis ir stereotipais, įsitvirtinusiais visuomenėje. Kaip rasti būdą įtikinti žmones, kad nėra gerai įsivaizduoti, jog moteris gali atlikti tik konkretų darbą?“ – retoriškai klausia specialistė.
Darbo skelbimuose labiausiai paplitusi diskriminacija dėl lyties. Pavyzdžiui, ieškant darbuotojų socialinio darbo, administravimo, vaikų priežiūros bei slaugymo srityje, dažnai pabrėžiama, kad reikalinga būtent moteris (sekretorė, auklė, slaugė). Be to, pridedami ir konkretūs išvaizdos bei amžiaus kriterijai, kurie vyrams dažniausiai netaikomi. Vyrų pageidaujama darbuose, kuriuose kyla daugiau iššūkių, reikalingi vadovavimo įgūdžiai bei fizinė jėga. M. Jurkutė tikina, jog LGKT nesiekia visko suabsoliutinti, bet darbo skelbimo reikalavimai turi atitikti funkcijas, kurias darbuotojas vykdys.
Pasak specialistės, lytis, amžius, socialinis ar šeiminis statusas įtakos darbuotojo kompetencijai nedaro. Tačiau, nagrinėdami skundus, LGKT teisininkai kiekvieną atvejį vertina atskirai. „Darbdavys skelbime turi pagrįsti, kodėl vienas ar kitas reikalavimas, prieštaraujantis mūsų rekomendacijoms, ten atsirado. Pavyzdžiui, jei oro uosto patikros komandoje dirba vien vyrai, darbdavys turėtų pagrindą ieškoti moters, nes keleivės turi teisę būti tikrinamos moteriškos lyties atstovių. Lygių galimybių įstatymas numato išimtis“, – hipotetinę situaciją apibūdino M. Jurkutė.
Kas kaltas?
Internetinėse darbo skelbimų svetainėse yra taisyklės, skelbėjams nurodančios laikytis lygių galimybių principų, tačiau portalų administratoriai apsidraudžia pareikšdami, kad už turinį atsako skelbimo autoriai. M. Jurkutė teigia, kad darbo paieškos portalai nėra piktybiški, bendradarbiauja gan noriai, tačiau jie neturi tiek resursų, kad sukontroliuotų visą paskelbiamą turinį.
Svetainė „Skelbiu.lt“, priklausanti didžiausiai skelbimų portalų grupei šalyje UAB „Diginet LT“ (jai taip pat pavaldus ir portalas „CVbankas.lt), atsižvelgdama į LGKT pastabas, itin moteriškomis laikomoms darbo sritims įvedė ir vyrišką giminę. Taip svetainėje atsirado administratoriai, namų auklėtojai bei slaugytojai. Pačiuose skelbimuose pastebėję pažeidimų, svetainės administratoriai informuoją jų autorius.
Taip, anot portalo vadovo Tomo Toleikio, elgiamasi ir svetainėje „CVbankas.lt“. „Diginet LT“ atstovų nuomone, diskriminacija skelbimuose atsiranda dėl to, jog darbdaviai nėra susipažinę su Lygių galimybių įstatymu ir LGKT rekomendacijomis. „Įmones informavus apie LGKT reikalavimus skelbimų turiniui, beveik visais atvejais jos ištaiso klaidas ir jų nebekartoja“, – tvirtina T. Toleikis. „Diginet LT“ vykdomasis direktorius Simonas Orkinas, pritardamas kolegai, atkreipia dėmesį į dar vieną niuansą. Jis mano, kad korektiški skelbimai gali būti mažiau efektyvūs, kadangi interneto naršyklėje darbo ieškantis asmuo, vesdamas „administratorė“, nematys skelbimų, pažymėtų „ieškoma administratoriaus(-ės)“. „Labai svarbu, kad tiek darbdavių, tiek ir darbo ieškančiųjų švietimas būtų vykdomas vienu metu“, – sakė jis.
„Grubių klaidų kaip, pavyzdžiui, nurodytas konkretus amžius ar tautybė būna itin retai. Tokius reikalavimus ištriname ir informuojame darbdavį. Retais atvejais pasitaiko, kad pareigos būna konkrečios lyties, mes tuomet pridedame ir kitos lyties žodžio galūnę“, – teigia darbo skelbimų portalo „Cvonline.lt“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. Jos nuomone, problema – ne skelbimuose, bet darbdavių požiūryje ir nuostatose. „Darbo skelbimai parašomi taip, kad jie neprieštarautų LGKT rekomendacijoms, o į pokalbį dėl darbo kviečiami viešai neskelbtus reikalavimus atitinkantys kandidatai“, – apibendrina R. Karavaitienė.
Netinkamas darbo skelbimas. LGKT archyvo nuotr.
Kalbinė įtampa
Atkreipus dėmesį į „CV bankas.lt“ skelbimus, kuriuose ieškoma mechaniko, energetiko, meistro, portalo vadovas sakė, kad jie tvarkingi. „Šie pavyzdžiai nėra diskriminacija, kadangi pareigybių pavadinimai lietuvių kalboje rašomi vyriškąja gimine. Jei būtų parašyta moteriškąja, tarkim, „mechanikė“, tuomet tai būtų diskriminacijos apraiška ir tokį skelbimą koreguotume, informuotume darbdavį apie LGKT rekomendacijas“, – teigia T. Toleikis. Jis teisus. 1999 m. priimtame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarime įvardyta, jog pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, titulų, mokslo laipsnių ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais.
VLKK atsiųstame paaiškinime pabrėžiama, kad šis nutarimas remiasi gramatikos nuostata, jog vyriškoji giminė lietuvių kalboje turi platesnę – apibendrinamąją – reikšmę. Pavyzdžiui, sakinys „Profesorė Janina dabar eina katedros vedėjo pareigas“ yra gramatiškai teisingas. LGKT specialistės M. Jurkutės nuomone, susidaro gana paradoksali situacija: jei pareigybė parašyta vyr. g. forma – tyrimo LGKT pradėti negali, bet jei pateikta tik moteriška giminė – tyrimas jau turi pagrindą. LGKT rekomendacijose siūloma prie pareigybės pavadinimo pridėti ir mot. g. galūnę. „Kodėl neutrali yra tik vyriška giminė? Norint elgtis teisingai, reikėtų šį nutarimą keisti“, – mano M. Jurkutė.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorė dr. Birutė Ryvitytė, dėstanti sociolingvistikos kursą[1], sako, kad egzistuoja kelios teorijos, aiškinančios, jog vartojama kalba lemia ir mąstymo formas. Lingvistikoje ir filosofijoje paprastai pritariama lingvistinio reliatyvizmo teorijai: jei skiriasi kalbos, skiriasi ir žmonių mąstymas. Tačiau, pasak lektorės, šiuolaikiniai psicholingvistiniai tyrimai neįrodo, kad kokia nors mąstymo struktūra būtų susieta su kokia nors viena kalbine forma. Vadovaujantis šiuo požiūriu, VLKK nutarimas nekuria diskriminacijos, nes viena forma – vyriškos giminės vartojimas – įtakos suvokimui neturi. Ta pati gramatinė forma vartojama Ispanijoje, Prancūzijoje ir t.t.
Dr. B. Ryvitytė teigia, kad įvairūs kalbą reglamentuojantys dokumentai tik patvirtina jau įvykusius visuomeninius pokyčius, o ne juos kuria. „Ieškoma vadovo(-ės)“ tikrai yra tinkamesnė kalbinė raiška, atspindinti visuomenės nuostatas (esamas arba teiktinas). Jei kalba duoda pasirinkimo galimybę, turėtume visada rinktis tą kalbinę struktūrą, kuri aiškiau ir tiksliau perduoda mintį. Šiuo konkrečiu atveju tokį pasirinkimą turime. Apibendrinančioji vyriškosios giminės vartosena yra visuomenės sutartas kodas, bet visuomenė gali susitarti koduoti ir kitaip“, – konstatuoja mokslininkė.
Netinkamas darbo skelbimas. LGKT archyvo nuotr.
Pagal Lietuvos įstatymus, darbo skelbimuose draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančiu pirmenybę dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėtis, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos. Taip pat draudžiama reikalauti iš darbo ieškančio asmens informacijos apie jo šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ir šeimos planus.
[1] Sociolingvistika – mokslas, tiriantis dėl socialinių ir sociolingvistnių veiksnių atsirandantį kalbos elementų varijavimą.
Straipsnis parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės“.
