Daugėja besiskundžiančių diskriminacija dėl socialinės padėties ir amžiaus

Lietuvoje daugėja besiskundžiančiųjų diskriminacija dėl socialinės padėties ir amžiaus, pastebi metinę veiklos ataskaitą pristatanti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Praėjusiais metais Tarnyba gavo pusšimtį skundų socialinės padėties pagrindu, tuo tarpu 2022-aisiais jų buvo 29. Dar smarkiau šioje srityje šoktelėjo užklausų skaičius – nuo 106 iki 281. Gyventojai ir įmonės įvairiais kanalais teiravosi Tarnybos ne tik apie galimą diskriminaciją dėl socialinės padėties, bet ir apie mokymus, padedančius užtikrinti lygias galimybes darbovietėse.

„Reikia pastebėti, kad tokiam skundų ir kreipimųsi skaičiaus augimui įtakos turėjo pernai įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymo pakeitimas, į socialinės padėties apibrėžimą įtraukęs šeiminės padėties sąvoką. Tai rodo, kad toks pakeitimas buvo svarbus ir reikalingas, o žmonės tampa vis aktyvesni kovojant su galima diskriminacija“, – sako Tarnybos Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė.

Šioje srityje dažniausiai kreiptasi dėl paslaugų teikimo šeimoms su vaikais – dėl nuolaidų taikymo įsigyjant šeimos bilietus, renkantis atostogų paketus šeimoms. Pareiškėjai taip pat skundėsi dėl būsto nuomos skelbimų, kuriuose nurodoma, kad būstas nenuomojamas šeimoms su vaikais, nekilnojamojo turto agentų teiktos informacijos apie tai, kad būstas nenuomojamas nesusituokusiesiems.

Skundų amžiaus pagrindu pernai Tarnyba gavo beveik dvigubai daugiau – jei 2022 m. jų buvo 26, tai 2023 m. išnagrinėta jau 50 skundų, taip pat gauta 351 užklausa iš gyventojų.

„Diskriminacija dėl amžiaus yra opi problema, kuri kasmet įgauna didesnį mastą. Taip rodo ir mūsų apklausų duomenys, liudijantys, kad trys ketvirtadaliai gyventojų įsitikinę, jog šalyje tokia diskriminacija labai ar iš dalies paplitusi. Tad ne nuostabu, jog skundų bei paklausimų iš vyresnių žmonių gauname dažnai. Dažniausiai dėl problemų darbo rinkoje, pavyzdžiui, skundžiamasi dėl skelbimų, kuriuose įvardijami kandidatų amžiaus rėžiai“, – teigia A. Daukšaitė-Timpė.

Lyčių nelygybė išlieka dažniausia priežastimi kreiptis

2023-aisiais į Tarnybą iš viso kreiptasi 1655 kartus: pateikti 236 oficialūs skundai, 1419 kartų gyventojai konsultavosi žodžiu arba raštu. Dažniausiai žmonės konsultavosi dėl lygių galimybių (ne)užtikrinimo dėl lyties (551 kartų), negalios (406 kartų) ir amžiaus (351 kartą).

Daugiausiai kreipimųsi pateikta dėl situacijų vartotojų teisių apsaugos ir darbo santykių srityse, mažiausiai – organizacijų ir asociacijų veikloje.

Per metus iš viso nustatyti 54 lygių galimybių pažeidimai, tuo tarpu 2022-aisiais jų buvo 40. Daugiausia jų – dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu (20). Kaip ir ankstesniais metais, pažeidimai dažniausiai nustatyti vartotojų teisių apsaugos srityje (34).

Moterys į Tarnybą 2023-aisiais kreipėsi dažniau nei vyrai ar juridiniai asmenys – ir teikdamos oficialius skundus, ir kitomis formomis. Jos sudarė 38,5 proc. visų pareiškėjų.

Supratimas apie lygias galimybes plečiasi

„Apžvelgdami metus, matome tam tikras tendencijas. Kalbant apie diskriminaciją lyties pagrindu, pastebime, kad moterys įgyja drąsos teikti skundus dėl nevienodo darbo užmokesčio su vyrais, mažiau palankių darbo sąlygų nustatymo arba priekabiavimo atvejų dar tebedirbdamos, o ne palikusios darbovietes. Vis dėlto išlieka tendencija proceso metu atsisakyti skundo nagrinėjimo, nes žmonės, ypač moterys, patyrusios priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą, jaučiasi nesaugiai tai viešindamos“, – sako Tarnybos Teisės grupės vadovė A. Daukšaitė-Timpė.

Anot jos, Tarnyba vis dar sulaukia skundų dėl seksistinių reklamų, taip pat – dėl darbo skelbimų, kuriuose nurodoma, kurios lyties darbuotojų pageidaujama.

Pastebima, kad gyventojai vis labiau atpažįsta ne tik diskriminaciją, bet ir priekabiavimą dėl negalios. „Kreiptasi dėl atvejų, kai paslaugų teikėjai dėl žmogaus negalios elgėsi nepagarbiai. Žmonės su negalia taip pat teikė skundus ne tik dėl fizinės aplinkos neprieinamumo, bet ir dėl informacinės. Pavyzdžiui, elektroninių paslaugų, kuriomis negali pasinaudoti žmonės su regos negalia“, – sako teisininkė.

Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė teigia, kad 2023 m. į Tarnybą dėl konsultacijų ir mokymų lygių galimybių užtikrinimo temomis kreipėsi itin daug įmonių ir organizacijų.

Vilma Gabrieliūtė, Martyno Ambraso nuotr.

„Pernai įmonės kreipėsi dažniau, nei turėjome galimybių tą poreikį atliepti. Panašu, kad darbdaviai vis dažniau patys imasi iniciatyvos, nelaukdami diskriminacijos pasireiškimo atvejų savo įstaigose. Matome, kad supratimas apie lygias galimybes plečiasi, tai tampa svarbia viešojo ir verslo sektorių kasdienybės dalimi“, – pažymėjo V. Gabrieliūtė.

Primena vis dar neįgyvendintas rekomendacijas

2023 m. Tarnyba ne tik tyrė skundus, bet ir atliko įvairius tyrimus, rengė konsultacijas ir mokymus, dirbo su smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistėmis (-ais), vykdė daugybę kitų diskriminacijos prevencijai ir lygių galimybių integravimui skirtų veiklų.

Pernai pristatytas pirmasis šalyje Lietuvos savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis ir lyčių lygybei skirta informacinė svetainė „Lygiadieniai.lt“.

Daug dėmesio skirta smurto artimoje aplinkoje prevencijos temai ir rizikoms, kurias išaugina asmens patiriama negalia. Tam, kad daugiau žmonių su negalia gebėtų atpažinti smurtą ir kreiptis pagalbos, didintas informacijos prieinamumas – interneto svetainėje „Visureikalas.lt“ pristatyta informacija lietuvių gestų bei lengvai suprantama kalbomis, taip pat ukrainiečių, lenkų ir rusų kalbomis.

2023-aisiais Tarnyboje analizuota vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija – atlikta žiniasklaidos analizė, visuomenės nuostatų apklausa bei išsami teisinė diskriminacijos atvejų apžvalga.

Su metine ataskaita Tarnyba politikos formuotojams teikia 25 išvadas ir rekomendacijas lygių galimybių užtikrinimui Lietuvoje. Tarp jų – ne vienerius metus iš eilės besikartojančios, tačiau vis dar neįgyvendinamo rekomendacijos: ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, priimti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, orų partnerystės įstatymą bei Tautinių mažumų įstatymą, skirtą tautinių mažumų teisėms ir įtraukčiai užtikrinti. Taip pat – sukurti efektyvų reklamos industrijos savitvarkos mechanizmą bei taisyti prekių ir produktų išvaizdos reglamentavimą, į jį taip pat įtraukiant ir diskriminacinio turinio draudimą.