Nevyriausybinės organizacijos kreipsis į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo narius prašydamos perduoti Stambulo konvencijos klausimą Konstituciniam Teismui. Anot nevyriausybininkų, Stambulo konvencija nepelnytai buvo apipinta sąmokslo teorijomis, todėl Konstitucinis teismas nešališkai bei kompetentingai gali atsakyti visuomenei į klausimą, kokie yra Konvencijos tikslai ir ar ji tikrai prieštarauja svarbiausiam šalies įstatymui, kaip teigė dalis jos oponentų.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželį. Nors šiais metais minimos Konvencijos pasirašymo dešimtmetis, šalis Konvencijos iki šiol neratifikavo.
„Stambulo konvencija siekia kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites. Vis dėlto dalis Lietuvos politikų, religinių lyderių ir visuomeninių organizacijų įsijungė į aktyvią kampaniją, nukreiptą prieš Konvenciją. Esant tokiai situacijai ir ieškant bendro sutarimo tarp skirtingų visuomenės grupių, tik Konstitucinis Teismas gali atsakyti į klausimą, apie ką Konvencija iš tikrųjų yra. Manau, tokia iniciatyva turėtų sulaukti plataus Seimo narių pritarimo, nes ieško konstruktyvios išeities iš susidariusios situacijos“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Jūratė Juškaitė, lrs.lt nuotr.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje sudaro maždaug penktadalį visų nusikaltimų Lietuvoje. 2020 m. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje pradėti 7126 ikiteisminiai tyrimai, 2021 m. – 5801. Dauguma ikiteisminių tyrimų pradedami tik fizinio atvejais, kas reiškia, kad psichologinį, seksualinį ar ekonominį smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys vis dar nesulaukia apsaugos.
„Valstybė privalo užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites bei smurtui artimoje aplinkoje, apsaugoti nukentėjusiuosius ir nubausti kaltininkus. Stambulo konvencija raginama keisti stereotipinius požiūrius į moteris ir vyrus, kurie yra vieni iš svarbiausių smurto priežasčių“, – sako Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė.
Jūratė Šeduikienė, lrs.lt nuotr.
Apie iniciatyvą kreiptis į Seimą pranešta šiandien surengtoje spaudos konferencijoje Seime. Kreipimąsi inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, kuri vienija 14 specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, teikiančių pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje visoje Lietuvoje. Kreipimąsi palaiko Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Asociacija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės, VšĮ „Stebėk teises“, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“. Iš viso daugiau nei 150 organizacijų.
Spaudos konferencijos akimirka, lrs.lt nuotr.
Stambulo konvencija – išsamiausia tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes imtis sisteminių priemonių ir efektyviai kovoti su smurtu prieš moteris tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, taip pat pripažįsta smurtą prieš moteris rimtu žmogaus teisių pažeidimu.
Dar 2016 m., Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos vykdomos visuotinės periodinės peržiūros metu Lietuvai buvo pateikta rekomendacija ratifikuoti Stambulo konvenciją. Lietuva šią rekomendaciją priėmė, tačiau savo įsipareigojimo neįgyvendino. 2022 m., vykdant naują visuotinę periodinę peržiūrą, Lietuva sulaukė pakartotinio raginimo ratifikuoti Stambulo konvenciją iš 20 šalių.
Rekomendacija Lietuvai pagaliau ratifikuoti Stambulo konvencija atkartota ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo bei Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetų rekomendacijose.
Konvenciją jau ratifikavo 37 Europos valstybės. Šių metų gegužės 10 d. Stambulo konvenciją ratifikavo ir Europos Parlamentas.
Kreipimasis į Seimo Pirmininkę ir Seimo narius išsiųstas kaip konferencijos „Ar Lietuva dėl Stambulo konvencijos liks Europos pakraštyje?“ rezoliucija. Su tekstu galima susipažinti ČIA.
