Skaitinys

Dešimtmečius besitęsiantys žmogaus teisių suvaržymai Baltarusijoje: nuo susirinkimų laisvės iki LGBTI+ bendruomenės

Prieš kelias savaites taikiai protestuojančius Baltarusijos gyventojus Lukašenkos režimas panaudojo šaunamuosius ginklus, kurtinamąsias granatas, ašarines dujas, žmonės kankinti. Nors toks smurtas beprecedentis, tačiau žmogaus varžymas šalyje kasdienybė jau ne vieną dešimetį: nuo susirinkimų varžymų iki LGBTI+ asmenų persekiojimo.

Protesto prieš žmogaus teisių varžymus Baltarusijoje akimirka, Filip Singer nuotr.

Pateikiame trumpą Vytauto Didžiojo universiteto docento politologo dr. Andžej Pukšto komentarą ir svarbiausius faktus apie žmogaus teisių varžymus Baltarusijoje.

Esame susitelkę į dabartinius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, bet Aliaksandras Lukašenka šaliai vadovavo 26 metus. Kokie žmogaus teisių pažeidimai, represijos vyko jo valdymo laikotarpiu? Kaip į tai reaguodavo tarptautinė bendruomenė?    

Prieš tai buvęs kontekstas pakankamai žinomas, nes nesikeitė daugybę metų. Didžiausia problema ir kontraversiška tai, jog Baltarusija išlieka vienintele Europos šalimi, kur yra mirties bausmė. Baltarusija nėra Europos Tarybos narė, todėl nepavyksta Baltarusijos priversti panaikinti mirties bausmės.

Jungtinės Tautos taip pat nedaug ką padarė dėl žmogaus teisių Baltarusijoje. Nėra laisvos žiniasklaidos, nėra galimybių laisvai reikšti nuomonę, suvaržyta daugumos politinių partijų veikla, daugybę metų nebuvo rengiami demokratiniai ir laisvi rinkimai.

Dar galima sakyti, kad Baltarusijoje yra ir buvo politinių kalinių, nėra politinių įsitikinimų laisvės, apie tai ne sykį tarptautinę bendruomenę informavo tokios organizacijos kaip „Transparency International“, „Human Rights Watch“. Jokia paslaptis, kad žmogaus teisių indeksą tarp Europos valstybių Baltarusija yra paskutinėje vietoje. Tarp pasaulio šalių taip pat žemai. Tarptautinės organizacijos yra bejėgės šiuo klausimu.

Prieš 15 metų iš Baltarusijos buvo išvarytas Europos humanitarinis universitetas, kuris prieglobstį gavo Vilniuje. Kad uždrausta universitetui veikti šalyje, galima vadinti europiniu fenomenu.

Dar egzistuoja tautinių mažumų ir religinių bendruomenių persekiojimas. Katalikų bažnyčia patiria spaudimą. Atskiroms nedidelėms tautinėms bendruomenėms nesudaromos sąlygos veikti. Ko gero, galima kalbėti ir apie seksualinių mažumų diskriminaciją. Tai įeina į bendrą žmogaus teisių apribojimų paketą.

Kokių tolimesnių reakcijų ir pasekmių Baltarusijai galime tikėtis dėl žmogaus teisių pažeidimų? 

Ko gero, vis tiek žmogaus teisių monitoringą atlieka ir tikrai neatideda į šoną Europos Sajunga ir tos sankcijos, kurios svarstomos ir politinė Baltarusijos blokada visų pirma yra Europos Sąjungos atsakas į žmogaus teisių pažeidimus. Europos Sąjunga yra aktyviausia šioje srityje, bet galima tikėtis, kad Jungtinių Amerikos Valstijų administracija užims tam tikrą poziciją.

Faktai

Mirties bausmė

Iki šiol Baltarusijoje egzistuoja mirties bausmė, jį gali būti įvykdoma vyrams nuo 18 iki 65 metų. Baltarusijos teisingumo ministerijos duomenimis, 1994-2014 m. mirties bausmė skirta 245 žmonėms. Žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos mano, kad nuo to laiko, kai 1991 m.  šalis tapo nepriklausoma, mirties bausmė įvykdyta maždaug 400 žmonių. Savo prezidentavimo laikotarpiu (nuo 1996 m. ) šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka malonę suteikė tik vienam nuteistajam.

Žurnalistų persekiojimas

Remiantis tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ informacija, Baltarusijoje žurnalistams ir tinklaraštininkams grasinama, jie areštuojami, blokuojamos pagrindinės naujienų svetainės, ribojama prieiga prie informacijos bei žiniasklaidos įvairovė. Valstybė kontroliuoja visus televizijos kanalus. Yra keletas nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, tačiau daugelis buvo priversti įsikurti užsienyje, o valdžia ir toliau ypač persekioja Lenkijoje įsikūrusią „Belsat“ televiziją. Pagal Pasaulio žiniasklaidos laisvės indeksą, Baltarusija užima 153 vietą iš 180 reitinguojamų šalių.

Žinoma, kad per pastaruosius protestus Baltarusijoje suimti mažiausiai 16 žurnalistų. Gegužės ir birželio mėnesiais areštuota apie 20 žurnalistų. Kai kai kuriems buvo paskirta įkalinimo bausmė.

Žiniasklaidos laisvė

Vyriausybė praktiškai be jokių apribojimų kontroliuoja žiniasklaidą. 2008 m. Žiniasklaidos įstatymas užtikrina valstybinės informacijos apie politinius, socialinius ir ekonominius reikalus monopoliją. Šmeižtas yra ir civilinis, ir baudžiamasis nusikaltimas, o baudžiamajame kodekse įtvirtintos nuostatos, saugančios aukšto rango pareigūnų „garbę ir orumą“.

Vyriausybė valdo vienintelį interneto teikėją ir kontroliuoja internetą tiek teisinėmis, tiek techninėmis priemonėmis. Į „visuomenės informavimo priemonės“ apibrėžimą patenka svetainės ir tinklaraščiai, todėl jų veiklą kontroliuoja ir prižiūri Informacijos ministerija.  Daugumos nepriklausomų žurnalistų veiklą stebi Valstybės saugumo komitetas (KGB). Žurnalistams gresia baudos, sulaikymai ir baudžiamasis persekiojimas. Anot Baltarusijos žurnalistų asociacijos, 2019 metais skirtos mažiausiai 44 baudos laisvai samdomiems žurnalistams.

Susirinkimų laisvė 

Norint Baltarusijoje surengti protestą, reikalingas vietinės valdžios leidimas, kuris dažnai neišduodamas. Opozicija priversta rengti „nesankcionuotus mitingus“, už tai protestuotojams skiriamos baudos, vykdomi sulaikymai.

2019 m. kovo 25 d., opozicijai minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną nesankcionuotame mitinge, Minsko valdžią mitingą išvaikė, sulaikydama 15 žmonių, 2 iš jų laikyti per naktį.  2019 m. gruodžio mėn. protestuotojams, demonstravusiems prieš gilėjančius ryšius su Rusija, iš pradžių leista susirinkti, tačiau vėliau jiems buvo skirtos didelės baudos.

2019 m. aktyvistai vykdė protestus prieš restorano atidarymą netoli Kurapaty – 1930 m. masinių  Stalino represijų vykdymo vietos. Milicijos pareigūnai siekė įbauginti protestuotojus, filmuodami jų veiklą. Balandžio mėn. milicija išardė 70 aktyvistų pastatytų memorialinių kryžių ir sulaikė mažiausiai 12 protestuotojų.

2019 m. gegužę prezidentas A. Lukašenka pasirašė dekretą, draudžiantį interneto svetaines, raginančias rengti „nesankcionuotus protestus“.

Žmogaus teisių organizacijos

Asociacijų laisvė ribojama, žmogaus teisių organizacijų registracija išlieka selektyvi, o reglamentai draudžia užsienio pagalbą subjektams ir asmenims, kurie, „skatina užsienio kišimąsi į vidaus reikalus“. Nors keletas žmogaus teisių grupių šalyje ir toliau veikia, tačiau darbuotojai bei rėmėjai nuolat rizikuoja būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar gauti baudas už savo aktyvumą.

LGBTI+ bendruomenė

Nacionalinėje teisėje nėra normų, saugančių LGBTI+ asmenis nuo diskriminacijos.

Darbo kodeksas yra vienintelis dokumentas, kuriame pateiktas draudžiamų tiesioginės diskriminacijos pagrindų sąrašas, tačiau sąrašas yra uždaras, jame nei seksualinė orientacija, nei  lytinė tapatybė neminimos.

Baltarusijoje nėra teisės normų, numatančių atsakomybę už neapykantos nusikaltimus prieš  LGBTI+ bendruomenę ar jos narius kurstymą. Milicija paprastai nereaguoja į smurto prieš LGBTI+ atvejus, o baudžiamasis procesas nepradedamas net ir turint akivaizdžių įrodymų.

Baltarusijoje taip pat nėra registruotų LGBTI+ organizacijų. Iki 2014 m. žmogaus teisių gynimo projekto „GayBelarus“ aktyvistai du kartus pateikė dokumentus organizacijos registracijai skirtingais  pavadinimais, tačiau abu kartus gavo neigiamą atsakymą. Nepaisant valdžios atsisakymo registruoti LGBTI+ organizacijas, LGBTI+ žmogaus teisių gynėjai reguliariai susiduria su represijomis, bauginimais, persekiojimais ir grasinimais dėl neregistruotos veiklos.

Remtasi: Human Rights of LGBT People in Belarus Submission for the Universal Periodic Review , organizacijos pranešimas.

Religinės bendruomenės

Nepaisant Baltarusijos konstitucijoje įtvirtintos religijos laisvės, valdžios nutarimai bei reikalavimai registracijai riboja religijos laisvę.

2002 m. priimtame įstatyme numatyta religinių leidinių cenzūra, užsieniečiams draudžiama vadovauti religinėms grupėms. Pataisos taip pat griežtai suvaržė religinių grupių, Baltarusijoje veikiančių mažiau nei 20 metų, veiklą. 2003 m. Vyriausybė pasirašė konkordatą su Baltarusijos stačiatikių bažnyčia, kurią kontroliuoja Rusijos stačiatikių bažnyčia, suteikdama jai privilegijuotą padėtį šalyje.

2014 metais susidorota su krikščioniškos krypties benamių prieglauda, įrengta vieno asmens privačiame name. Prieglaudoje atidarius maldos kambarį, Baltarusijos valdžia jo veiklą pradėjo traktuoti kaip „neregistruotą organizaciją“ ir iš prieglaudos atėmė teisę veikti.

Iki 2017 metų šiaurės rytų Baltarusijos mieste Lepele veikė krikščioniška bažnyčia ir religinė biblioteka. 2017 m. pareigūnai pradėjo suiminėti bažnyčios narius, o teismai skyrė baudas už religinių dainų dainavimą bei krikščioniškų knygų išdavimą.

Akademinė laisvė

Akademinė laisvė patiria didelį valstybinį-ideologinį spaudimą. Akademinis personalas patiria priekabiavimą ir atleidimą iš darbo, jei naudojasi liberaliąja mokymo programa arba įtariamas nelojalumu. Studentai ir dėstytojai, įstoję į opozicijos protestus, susiduria su atleidimo ir laipsnių panaikinimo grėsme.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai