Dažnai vyrauja neteisingas požiūris, kad dienos socialinė globa yra skirta tiems vaikams, kurie neturi tėvų. Vis tik dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vaikams, kurie turi tėvelius, o dienos centre gauna psichologo, ergoterapeuto konsultacijas, įvairias terapijas, jiems užtikrinamas užimtumas. Kokią naudą gauna autistiški vaikai, lankantys asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centrą ir kuo tai padeda tėvams, dalijasi socialinė darbuotoja Alina Voronova.
Pagalba tėvams
„Kai prieš dvylika metų pradėjau dirbti socialinio darbo srityje, nežinojau, su kokia tiksline grupe norėsiu ir galėsiu dirbti. Man augant vyravo požiūris, kad į asmenis: kitaip besielgiančius, atrodančius, turinčius raidos sutrikimų nemandagu spoksoti, aptarinėti reikia vengti bet kokio kontakto, tokie žmonės buvo nematomi – engiami. Kai pradėjau dirbti su suaugusiais asmenimis, turinčiais intelekto ir kompleksinę negalią (Dauno sindromą, autizmo spektro sutrikimus, cerebrinį paralyžių ir kt.), pamačiau, kad būtent atviras bendravimas, toks koks esi yra raktas į jų pasaulį. Jie priima tavo asmenines savybes ir labai greitai perpranta, jei žmogus nėra nuoširdus“, – dalijasi A. Voronova.
A. Voronova sako, kad dešimt metų dirbant su suaugusiais, kilo natūralus noras pradėti dirbti su vaikais: „Jei suaugusieji, turintys autizmo spektro sutrikimą, jau turi savo vertybes, elgesio modelius, tai ugdant vaikus, dar galime prisidėti prie jų asmenybės formavimo ir suteikti kuo daugiau pagalbos, kad jiems būtų lengviau gyvenime, kad visuomenė priimtų juos tokius, kokie jie yra ir jie patys jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais.
Alina Voronova, Lietaus vaikų nuotr.
„Kai vaikai yra pas mus dienos centre, jaučiu, kad mes padedame ne tik jiems, tačiau suteikiame pagalbą ir tėvams. Tuo metu jie gali realizuoti save darbo rinkoje, susitvarkyti reikalus, nesijaudinti dėl vaiko, nes mes užtikriname saugumą, užimtumą ir darome viską, kad vaikas jaustųsi gerai. Tais atvejais, jei vaiką ištinka perkrova, ar matome, kad kažkas negerai – informuojame tėvus, palaikome ryšį ir po kiekvienos dienos pateikiame informaciją, kaip sekėsi, ką veikė, ką valgė, kokios buvo nuotaikos“, – pasakoja socialinė darbuotoja.
Socialinė globa ir reabilitacija
„Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ įkurta tam, kad atlieptų Vilniaus mieste ir rajone gyvenančių autistiškų vaikų ir suaugusių autistiškų asmenų poreikius, užtikrintų visapusišką įtrauktį. Centre suaugusiems organizuojamos socialinės dirbtuvės, o vaikams teikiamos dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos. Taip pat vaikams organizuojami užsiėmimai ir neseniai įrengtame sensoriniame sodelyje“, – pristato asociacijos vadovė Beata Veselienė.
„Dienos socialinė globa – tai kaip dienos centras vaikams. Lankantiems organizuojamas užimtumas, įvairių įgūdžių ugdymas, kūno judesio, dailės terapija, suteikiamos ergoterapeuto, ateityje ir logopedo, psichologo paslaugos. Šios paslaugos teikiamos kiekvieną dieną, vaikai dažniausiai būna pas mus nuo 14 iki 18 val. ir pagal savo individualų tvarkaraštį lankosi užsiėmimuose. Reguliarus lankymasis, nuosekli pagalba anksčiau ar vėliau duoda teigiamų rezultatų“, – supažindina A. Voronova.
B. Veselienė patikslina, kad šiuo metu yra laisvų vietų ir galima kreiptis dėl paslaugų gavimo: „Jei šeima nori gauti socialinės globos paslaugas, ji turi kreiptis į savo seniūniją, kur socialinis darbuotojas padės atlikti reikiamas procedūras: paruošti dokumentų paketą ir išsiųsti į savivaldybę. Priimame vaikus, turinčius psichosocialinę negalią, tai turi būti nurodyta dokumentuose. Tada su mumis susiekia savivaldybė ir sutvarkę visus dokumentus jau galime priimti vaiką lankyti dienos centrą.“
Socialinė reabilitacija nuo socialinės globos skiriasi tuo, kad tai trumpalaikė paslauga teikiama kartą per savaitę. „Norint gauti socialinės reabilitacijos paslaugą, reikia kreiptis tiesiai į mus ir pateikti tokius dokumentus: asmens tapatybės dokumento, neįgalumo pažymėjimo kopiją ir dokumentą, kuriame būtų nurodomas diagnozės kodas, taip pat tėvams arba vaiko globėjams reikia užpildyti prašymą gauti socialinės reabilitacijos paslaugas (SP8 formą) kurią esant poreikiui padeda užpildyti mūsų socialiniai darbuotojai. Gavę dokumentus, atliekame poreikio vertinimą ir paruošę visus dokumentus teikiame savivaldybei, kurie per posėdį priima sprendimą dėl paslaugų skyrimo, ir jei gauname teigiamą sprendimą – kviečiame tėvus pasirašyti sutartį ir pradedame teikti paslaugas“, – paaiškina B. Veselienė.
Beata Veselienė (centre), Giedriaus Matulaičio nuotr.
Kas vyksta centriuke?
„Kiekvienas vaikas, lankantis mūsų centrą, turi savo tvarkaraštį su individualiu dienos planu, kur suklijuotos kortelės, kokios veiklos jų laukia. Laikantis tos dienotvarkės yra dirbama su specialistais, būnama grupėje, kur vyksta įvairios veiklos: higienos įgūdžių stiprinimas, namų ruošos darbai, akademinių gebėjimų lavinimas, socialinių įgūdžių lavinimas, elgesio korekcijos, ekskursijos, filmų peržiūros ir kt.“, – pristato A. Voronova.
A. Voronova akcentuoja, kad naujam vaikui, pradėjus lankyti centrą, prašome tėvelių užpildyti sensorinę anketą, kad žinotume, su kokiais iššūkiais susiduria vaikas, klausiame kas gali daryti teigiamą ar neigiamą įtaką elgesiui. Pasitaiko, kad kai kurie vaikai sunkiai adaptuojasi pirmomis dienomis, tuomet paskirtas darbuotojas visą laiką būna su juo, kad palengvintų adaptacijos periodą ir tampa tarsi tiltu, kuris padeda bendrauti su kitais. Vėliau būna taip, kad vaikai taip pripranta prie tokio ritmo ir centro aplinkos, kad net ir atostogų metu nori lankytis centre.
„Komandoje intensyviai bendraujame, dalijamės laimėjimais – pasiekimais, atsižvelgiame į tai, kas nepavyksta. Nėra vieno gero metodo, sėkmingas darbas priklauso nuo asmeninio požiūrio į vaiką, nereikia priimti asmeniškai, jeigu kažkas nepasisekė, svarbu ieškoti kitokių būdų, kaip atrasti ryšį su vaiku. Esame orientuoti į individualizuotą priėjimą prie vaiko ir pagalbos jam suteikimą. Jeigu nepavyksta pasiekti rezultato taikant vieną metodą, kviečiame tėvus, bendraujame, stengiamės atrasti sąsajas, išlaikyti vienodumą ir kompleksiškai teikti pagalbą vaikui, pajungiant net ir mokyklą. Taikydami kompleksišką pagalbą, žiūrime ar keičiasi vaiko elgesys, emocinė būklė, vertiname, ar reikia kokių korekcijų. Sudarome sąlygas, kad vaikas galėtų tiek pakeisti aplinką, tiek veiklą, tiek pabūti vienas – mums svarbu, kad jaustųsi saugiai ir jam būtų smagu bei prasminga pas mus sugrįžti“, – dalijasi socialinė darbuotoja.
