Buvęs karys savanoris, norėjęs įstoti į Klaipėdos universitetą, negavo pusės papildomo konkursinio balo už atliktą karo tarnybą. Pagal universiteto nuostatus, tokia paskata teikiama tik atlikusiems privalomają karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus. Vyras kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri nustatė, kad toks skirtingas žmonių, įsigijusių karinį parengtumą, vertinimas yra diskriminacija. Tarnybos teigimu, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turėtų būti užskaityta taip pat, kaip ir kiti karinės tarnybos būdai.
Iki studijų pritrūko pusės balo
Kaip skunde Tarnybai pasakojo pareiškėjas, pernai jis ketino stoti į Klaipėdos universiteto mechanikos inžinerijos studijų programą, tačiau nesurinko minimalaus konkursinio balo, tad nebuvo priimtas. Vyrui pritrūko tik pusės balo, kurį, jo įsitikinimu, jam turėjo pridėti už atliktą karinę tarnybą.
Penkerius metus kariu savanoriu buvęs ir atitinkamą pažymą pateikęs vyras nemaloniai nustebo sužinojęs, kad universitetas tokią paskatą suteikia ne visiems buvusiems kariams.
„Pasirodo, papildomas balas pridedamas tik baigusiems bazinius karinius mokymus ar nuolatinę privalomąją karo tarnybą, o visi kiti tarnybos būdai šiame kontekste nėra vertinami“, – skunde akcentavo buvęs karys. Vyro manymu, jam buvo taikytos nesąžiningos priėmimo į universitetą sąlygos.
„Savanoriška ir privalomoji karo tarnybos yra analogiškos reikšmės tiek parengtumo, tiek pareigų, tiek statuso atžvilgiu. Abiem atvejais sėkmingai baigęs tarnybą asmuo yra pripažįstamas įgijęs pagrindinį karinį parengtumą ir yra perkeliamas į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą“, – aiškino pareiškėjas.
Karys, asociatyvi nuotr., Pexels
Be to, kaip pridūrė vyras, savanorišką nenuolatinę karinę tarnybą atlikę kariai karinio konflikto atveju neturės privilegijų prieš nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karius – neužims mažiau pavojingų pozicijų, nebus geriau aprūpinti, neatliks lengvesnių užduočių.
Universitetai gali kurti ir savo taisykles
Paklausti Tarnybos, Klaipėdos universiteto atstovai tvirtino, kad į savo vidinius teisės aktus perkėlė atitinkamą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dokumentą, o jame savanoriška karo tarnyba neminima.
Ministerijos atstovai paaiškino, kad papildomi balai į aukštąsias mokyklas stojantiems kariams savanoriams nesuteikiami, nes taip esą jaunuoliai skatinami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Be to, anot jų, tokia nuostata buvo derinama su Krašto apsaugos ministerija.
Visgi buvo pabrėžta, kad aukštosios mokyklos gali ir pačios nusistatyti priėmimo taisykles, kai stojama į valstybės nefinansuojamas vietas, įskaitant ir tai, kaip formuojamas konkursinis balas, už ką teikiamos lengvatos ir pan.
Ministerija: „privalomoji ir savanoriška tarnybos skiriasi“
Siekdama išsiaiškinti, kaip vertinami skirtingi karinės tarnybos būdai, Tarnyba taip pat kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją. Jos atstovų teigimu, privalomoji tarnyba nuo savanoriškos skiriasi savo trukme ir intensyvumu. Savanoriai tarnauja iki 50 parų per metus ir daugiausia tik savaitgaliais, todėl esą turi galimybę tarnybą derinti su studijomis. O prievolininkai kariniame vienete tarnauja 9 mėnesius ir tuo metu studijuoti negali.
„Taigi pats savanoriškos karo tarnybos būdas yra orientuotas jau į besimokančius ar studijuojančius, ar dirbančius asmenis, o galimybė karo tarnybą atlikti tokiu būdu jau savaime vertintina kaip lengvata atlikti konstitucinę pareigą – karo tarnybą – derinant studijas ir (ar) darbą vienu metu“, – motyvus, kodėl kariams savanoriams nerekomenduojama teikti papildomų balų stojant į aukštąsias mokyklas, dėstė ministerijos atstovai.
Pasiteiravus, kuo skiriasi tarnybas atlikusių asmenų statusas, Krašto apsaugos ministerija pripažino, kad kariui savanoriui, ištarnavusiam ne mažiau kaip 3 metus ir įgijusiam kariuomenės vado patvirtintą pagrindinį karinį parengtumą, yra įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba. Be to, ir tarnybą baigę savanoriai, ir šauktiniai yra priskiriami tam pačiam parengtajam kariuomenės personalo rezervui.
Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Nustatyta diskriminacija socialinės padėties pagrindu
„Iš tyrimo metu surinktų duomenų ir karinę tarnybą reglamentuojančių teisės aktų analizės matyti, kad tiek nuolatinę privalomąją karo tarnybą, tiek savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atlikę asmenys gali įgyti vienodą pagrindinį karinį parengtumą, taigi – vienodą kvalifikaciją, žinias, gebėjimus ginti valstybę. Tad nėra priežasčių, kodėl tokios pačios socialinės padėties asmenims, įgijusiems vienodą teisinį statusą atliktos karo tarnybos aspektu, neturėtų būti taikomos ir tokios pačios taisyklės, stojant į aukštąsias mokyklas“, – sakė Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Jos vertinimu, skundą parašęs buvęs karys savanoris, bandydamas įstoti į universitetą, pateko į mažiau palankią padėtį, lyginant su tos pačios socialinės padėties asmenimis, todėl tokia situacija vertintina kaip diskriminacinė.
Kontrolierė įspėjo Klaipėdos universitetą dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, taip pat rekomendavo atsakingoms institucijoms pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką bei numatyti galimybę skirti papildomą konkursinį balą ir už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą.
