Įsivaizduokite, jog jūs apsiperkate elektroninėje parduotuvėje, o jūsų pirkinį per mažiau nei valandą atskraidina mažas nuotoliniu būdu valdomas orlaivis. Jau šių metų kovo mėnesį viena iš didžiausių el. parduotuvių, Amazon, oficialiai įgijo teisę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bandyti bepiločius orlaivius (angl. Unnmanned Aerial Vehicle (dronus)), skirtus siuntinių pristatymui. Amazon planuoja, kad dronai skris 80 km/h greičiu ir gabens 2 kg sveriančias siuntas, išvengdami bet kokių kelyje pasitaikančių kliūčių, tad vartotojai per pusvalandį gaus užsakytas prekes.
Dronų naudojimas ir grėsmė privatumo apsaugai
Kol Amazon bando ir vertina dronų efektyvumą, jie jau yra plačiai naudojami kariniais tikslais, žemės ūkyje, filmų kūrime, žurnalistikoje, fiksuojant masinius renginius. JAV teisėsaugos institucijos taip pat naudoja dronus sekdamos nusikaltimu įtariamus asmenis bei stebėdamos Meksikos pasienį. Planuojama, kad dronai padės sporto mėgėjams stebėti varžybas, dalyvaus gelbėjant skęstančiuosius ir netgi aptarnaus klientus kavinėse ar parduotuvėse.
Šiuo metu kiekvienas, norintis išbandyti droną, jį gali įsigyti internete ar parduotuvėje už mažiau nei 100 eurų be jokių apribojimų ar specialių įpareigojimų.
Prekyboje esančių dronų veikimas pasižymi tuo, kad jie paprastai valdomi nuotoliniu valdymo pultu ir skraidina aplinką fotografuojančias ar filmuojančias vaizdo stebėjimo kameras. Teigiama, kad netrukus šios vaizdo stebėjimo kameros gebės tiesiogiai dalintis stebimu vaizdu su valdytoju, galės padidinti vaizdą, atpažinti veidą ar judesį, suskaičiuoti patalpoje esančius asmenis. Šiuose įrenginiuose bus įdiegtas bevielis ryšys, mikrofonas bei įrašymo sistema ir GPS. Tokios dronų technologinės galimybės palengvins teisėsaugos institucijų kol kas dažniausiai vaizdo stebėjimo kameromis atliekamą vaizdo stebėjimą ir pažeidimų tyrimą bei suteiks puikią progą bet kuriam asmeniui pamatyti iki šiol neregėtas aplinkines vietas.
Vis dėlto vertėtų susirūpinti tuo, jog dronus valdantys asmenys įgys galimybę atlikti sekimą tiesiogine šio žodžio prasme bei nestabdomai praskristi per privačią teritoriją, užfiksuodami ir įrašydami visą informaciją. Ši technologijos naujovė patobulindama paprastos vaizdo kameros naudojimą kels didesnę grėsmę privatumui, kadangi ne visuomet bus aiškiai teikiama informacija apie vykstantį sekimą ir filmavimą, asmuo nežinos, kad dronas įrašinėja pokalbį ar identifikuoja jį ar jo automobilį. Svarbiausia, asmuo net negalės nutuokti, kas valdo droną ir atlieka visus šiuos veiksmus. Jau dabar dronai laikomi moderniu ir kontraversišku invazyvios sekimo technologijos pavyzdžiu.
Dronai JAV
Jungtinėse Amerikos Valstijose dronų naudojimas jau sukėlė daug visuomenės diskusijų ir sulaukė valstybės institucijų iniciatyvos teisiškai visa tai sureguliuoti: Federalinės aviacijos administracija (angl. Federal Aviation Administration (FAA))parengė taisykles, taikomas visų iki 25 kg dronų naudojimui laisvalaikio metu ir draudžiančias skraidinti dronus tamsiu paros metu ir žemiau nei 122 metrai. Anot FAA, drono valdytojas negali paleisti jo iš savo akiračio ir negali jo skraidinti virš teritorijų, kurioms taikomi išskirtiniai apsaugos standartai, ir privačių valdų be asmenų sutikimo. Be to, drono pilotas negali juo naudotis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. FAA taip pat įsipareigojo iki šių metų rugsėjo pabaigos nustatyti dronų naudojimo komerciniais tikslais (pvz., reklamos, siuntų pristatymo ir kt.) taisykles. Tuo tarpu Vašingtono valstija priėmė įstatymą, kuriuo nustatoma pareiga dronų valdytojams informuoti filmuojamus asmenis ir gauti jų sutikimą.
Įdomu tai, kad prieš keletą mėnesių Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) netikėtai susidūrė su netinkamu dronų naudojimo atveju: kartą vakare Baltųjų Rūmų pievelėje nutūpė dronas, kurio nesugebėjo suvaldyti vienos Vyriausybės žvalgybos įstaigų pareigūnas. Ši situacija sukėlė diskusijas apie dronų keliamą pavojų Baltųjų Rūmų saugumui, todėl Prezidentas B. Obama Memorandume pareiškė, kad JAV turi dar griežčiau sureguliuoti dronų naudojimo tvarką, nustatydama didesnius privatumo apsaugos standartus ir juos tikrinti kas trejus metus.
Dronų naudojimas Europoje ir Lietuvoje
Europos Sąjungoje dar nėra parengta specialių teisės aktų, reguliuojančių dronų naudojimą, tačiau Europos Komisija prieš metus ėmėsi iniciatyvos ir Europos Parlamentui bei Europos Tarybai pristatė komunikatą „Nauja aviacijos era: aviacijos rinkos atvėrimas saugiai ir tvariai civiliniais tikslais naudojamoms nuotolinio valdymo orlaivių sistemoms“ bei pradėjo viešąsias konsultacijas su visuomene ir poveikio vertinimą. Ši iniciatyva rodo, kad greičiausiai Europos Komisija imsis rengti bendrą ES šalims taikytiną teisės aktą. Europos Komisijos teigimu, dronų naudojimas gali būti susijęs su asmens duomenų rinkimu ir kelti etinių, privatumo ar duomenų apsaugos nuogąstavimų, ypač susijusių su sekimu, stebėjimu, žemėlapių sudarymu ar vaizdo įrašymu, ir pažymi, kad dronų naudotojai turėtų laikytis galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, o duomenų apsaugos priežiūros institucijos, turėtų nuolat stebėti privatumo apsaugos padėtį.
Šis klausimas š. m. kovo 6 d. buvo aptartas ir ES šalių atstovų, kurie priėmė Rygos deklaraciją, pabrėžiančią būtinybę užtikrinti tinkamą žmogaus teisių apsaugą, reguliuojant dronų naudojimą. Atstovai pripažino, kad drono valdytojas turi būti laikomas atsakingu už jo netinkamą naudojimą ir jis galėtų būti identifikuojamas įdiegiant elektroninės tapatybės mikroschemas dronuose ar registruojant jų valdytojus valstybiniame registre. Tuo tarpu asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos turėtų parengti taisykles, užtikrinančias tinkamą privatumo apsaugą, naudojant dronus.
Savo ruožtu, Europos asmens duomenų apsaugos pareigūnas (angl. European Data Protection Supervisor (EDPS)) 2014 m. lapkričio 26 d. paskelbė nuomonę dėl Europos Komisijos pateikto Komunikato, kurioje nurodė, kad prekybos vietose parduodami dronai turėtų būti įteikiami pirkėjams su „privatumo atmintinėmis“. EDPS taip pat pritarė idėjai, jog dronų valdytojai turėtų būti lengvai identifikuojami ir turėtų informuoti asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijas apie duomenų rinkimą.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) šiuo metu įvardijamos labiausiai dronus naudojančiomis ES valstybėmis: Prancūzijoje yra įregistruota 1600 dronų valdytojų, o JK, neoficialiais duomenimis, suskaičiuojama 50 tūkst. naudojamų dronų. Prancūzija vis dar yra pažangiausia ES valstybė dronų reguliavime, nustačiusi pareigą registruotis dronų valdytojams ir numatanti įkalinimą iki penkerių metų ar baudą iki 75 tūkst. eurų už neteisėtą dronų naudojimą. Tuo tarpu JK dar tik diskutuoja apie dronų valdytojų registravimą ir kitas jų naudojimo taisykles, susijusias su privatumo apsauga.
Lietuvoje dronų naudojimą reglamentuoja Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, kurios numato, kad dronams, sveriantiems mažiau nei 25 kg, nereikalingas Civilinės aviacijos administracijos leidimas ir registracija. Lietuvoje dronai gali būti skraidinami tose teritorijose, kuriose skrydžių nedraudžia vietos savivaldybė, bet už tankiai gyvenamų rajonų ir žmonių sambūrio atvirose vietose ribų. Dronas gali skristi ne didesniu nei 1000 metrų atstumu nuo jo valdytojo ir turi išlaikyti 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių. Jeigu drono valdytojas jo nebesuvaldo ir jis išskrenda iš jo apžvalgos lauko ribų, apie tai nedelsiant turi būti informuotas artimiausias skrydžių valdymo centras. Įdomu tai, kad atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą vis dar nėra numatyta, tačiau asmenų teisę į privataus gyvenimo apsaugą saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris dronų valdytojams nustato bendrąsias vaizdo stebėjimo taisykles ir sankcijas už jų nesilaikymą.
Straipsnį parengė Raminta Šulskutė. Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo institutorengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis.
Prie šios straipsnių serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com.
