Kaip reaguoti, kai mokykla nustato moksleivių uniformų tvarką, kai, pavyzdžiui, mergaitėms neleidžiama nešioti kelnių? Ar tai yra diskriminacija? Periodiškai tokių klausimų sulaukianti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sako negalinti nurodinėti, kaip moksleiviams rengtis, tik ragina švietimo įstaigas neapsiriboti stereotipiniais lyčių raiškos rėmais ir leisti vaikams pasirinkti.
„Mokyklos turi teisę pačios nuspręsti, kaip atrodys moksleivių uniformos ir džiugu, kad vis daugiau jų suteikia vaikams pasirinkimo laisvę, nepriklausomai nuo jų lyties. Visgi kartas nuo karto gauname užklausų, kuriose tėvai stebisi taisyklėmis, kuriose galima atpažinti įsisenėjusias lyčių nuostatas“, – sako Tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė.
Įspraudimas į tradicinius vaidmenis gali atnešti žalos
Jos teigimu, kartais mokyklų administracijos galbūt nesusimąsto, kad mokinių uniformos dėvėjimo taisyklės gali įtvirtinti stereotipus. „Ar išties moterys privalo rengtis tik „moteriškai“, o kelnės skirtos tik vyrams? Tokiose detalėse galima atpažinti lyčiai priskirtas normas, kurios formuoja ir įtvirtina tradicinius lyties vaidmenis“, – pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė.
V. Gabrieliūtė pažymi, kad tokie vaidmenys turi neigiamą įtaką tiek merginoms, tiek vaikinams.
„Mergaitės ir merginos gali jaustis spaudžiamos atitikti tam tikrus grožio standartus arba su moteriškumu siejamus visuomenės lūkesčius, o tai gali lemti neigiamą poveikį jų psichologinei gerovei ir savivertės jausmui. Vaikinams gi dėl panašių stereotipų dažnai tenka nešioti sunkią „stipraus vyro“ naštą, kuri prisideda prie vyrų prastos emocinės sveikatos ir aukštų savižudybės rodiklių, o taip pat palaiko smurtinį elgesį ir seksistines nuostatas“, – teigia ekspertė.
V. Gabrieliūtė ragina nepamiršti ir to, kad apranga, net jei tai privaloma uniforma, yra svarbi jauno žmogaus lytinės tapatybės išraiškos dalis. „Lyčių atžvilgiu neutralios uniformos ar galimybė pasirinkti, kokias uniformos kombinacijas dėvėti, leidžia paaugliams rengtis neribojant jų lyties raiškos. Tai svarbu visiems moksleiviams, tiek cislyčiams, tiek ir translyčiams, tiek nebinarinių tapatybių žmonėms, kurie gali jaustis nepatogiai dėvėdami jiems (-oms) priskirtą įlytintą aprangą“, – sako V. Gabrieliūtė.
Vilma Gabrieliūtė, Lygių galimybių integravimo ekspertė, asmeninio archyvo nuotr.
Turėtų jaustis patogiai ir savimi
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokyklose numatomas privalomas tam tikrų uniformos dalių, paskirtų pagal lytį, dėvėjimas galėtų būti laikoma ir lygių galimybių neužtikrinimu dėl lyties mokymosi procese. Tiesa, tam, kad tai būtų nustatyta, reikia išsamaus tyrimo.
Pernai toks tyrimas buvo pradėtas, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo mamos skundą dėl vienoje Tauragės mokykloje nustatytos uniformų dėvėjimo tvarkos. Pagal ją, mergaitės kasdien privalėjo dėvėti tik sarafaną, jokių kitų alternatyvų, įskaitant kelnes, joms nebuvo numatyta. Atsižvelgusi į Tarnybos atstovų pastabas, mokyklos administracija taisykles pakeitė, tad tyrimas buvo nutraukas.
Šiuo metu Tarnyboje tiriami dar keli gyventojų nusiskundimai dėl mokyklinių uniformų dėvėjimo tvarkos. Juose nurodoma, kad Šilalės rajono ir Elektrėnų mokyklose tam tikro amžiaus moksleivėms neleidžiamos uniforminės kelnės, joms privalu nešioti sijonus.
„Sijonai ar sarafanai gali būti nepatogūs mergaitėms ir merginoms, apskritai aktyviems ir judriems paaugliams dažnai patogiau dėvėti kelnes arba kitus drabužius, kurie neapriboja judėjimo. Kaip mums, suaugusiems, svarbu jaustis komfortabiliai, taip ir moksleiviai ugdymo įstaigoje, kurioje praleidžia daug laiko, turėtų jaustis patogiai ir savimi. Skatiname kiekvieną ugdymo įstaigą peržiūrėti aprangą reglamentuojančias taisykles, kad mokiniai galėtų rinktis jiems patogų uniformos variantą, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų sijonai, ar kelnės“, – sako V. Gabrieliūtė.
