Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Seksualinio pobūdžio veiksmų darbovietėse vertinimas gali priklausyti nuo lyties: vyrai beveik dvigubai dažniau nei moterys linkę pateisinti tokį elgesį. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.
Nors, tyrimo duomenimis, dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai.
Pavyzdžiui, atvejį, kai bendradarbis apkabina kolegę per juosmenį, pateisintų beveik kas penktas apklaustas vyras ir tik kas aštunta moteris. O erotinio paveikslėlio atsiuntimą kolegei kaip tinkamą bendradarbio elgesį įvardijo 15 proc. vyrų, tarp moterų tokių buvo vos 7 proc.
Tyrimo metu taip pat buvo pasiūlyta įvertinti situaciją, kai kolegė pakviečia bendradarbį pietų, pridurdama „būtų smagu pagaliau pabūti tik dviese“. 24 proc. apklaustų vyrų tokį siūlymą vertintų kaip tinkamą, tarp respondenčių šis nuošimtis buvo beveik perpus mažesnis (12 proc.).
Mažiausiai šalies gyventojų pateisintų vadovo siūlymą darbuotojai ją paaukštinti mainais į intymius santykius. Tokį elgesį netinkamu laikytų 82 proc. respondentų. Visgi beveik dešimtadalis (9 proc.) vyrų tame neįžvelgtų nieko blogo, atitinkamas moterų nuošimtis – vos 4 proc.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Mintautės Jurkutės, nors visos tyrime išvardytos hipotetinės situacijos turi seksualinio priekabiavimo požymių, jų interpretavimą gali lemti ir lytis.
„Džiugu, kad didžioji visuomenės dalis seksualinio priekabiavimo darbe atžvilgiu išreiškė sąmoningumą. Kita vertus, tyrimas parodė, kad vyrai dažniau linkę sumenkinti ar normalizuoti tokį elgesį. Taip pat verta pastebėti, kad vyrai dažniau nei moterys neturi tvirtos nuomonės apie tokias situacijas“, – teigė ji.
Lyčių lygybės ekspertės teigimu, tokias dalies vyrų nuostatas gali lemti seksualinį priekabiavimą lydintys stereotipai, neva tai yra nekaltas ar net „išprovokuotas“ dėmesio rodymas.
Mintautė Jurkutė, M. Ambrazo nuotr.
„Čia svarbu pažymėti, kad vertinant galimo priekabiavimo atvejį, visų pirma turi būti atsižvelgiama į tokį elgesį patyrusio asmens patirtį. Kitaip tariant, kaip žmogus jautėsi ar galėjo pasijausti dėl atlikto veiksmo, ar tai būtų kolegos apkabinimas, ar vadovo komplimentai apie išvaizdą. Jei toks elgesys yra nepageidaujamas ir sukelia neigiamas emocijas, tai jau gali būti traktuojama kaip seksualinis priekabiavimas“, – sakė ekspertė.
M. Jurkutė priminė, kad pagal lygių galimybių įstatymus, užtikrinti, kad darbe žmonės nepatirtų seksualinio priekabiavimo, privalo darbdaviai. Kaip rodo apklausos, to iš jų tikisi ir visuomenė – net 8 iš 10 apklaustųjų pritarė, kad tai yra darbdavių atsakomybė. Darbdaviai taip pat yra įpareigoti atsakingai ištirti visus galimo seksualinio priekabiavimo atvejus.
Seksualinis priekabiavimas, asociatyvi pexels.com nuotr.
Pagal Darbo kodeksą, per 50 darbuotojų turinčioms įmonėms ir įstaigoms numatyta pareiga patvirtinti bei įgyvendinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Už seksualinį priekabiavimą darbovietėse yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė, tiesa, kol kas tik tais atvejais, kai priekabiauja vadovas (-ė).
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 m. gruodžio 13–22 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1012 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.
Apklausa atlikta įgyvendinant projektą „VIOLET – darbovietės be seksualinio priekabiavimo ir smurto“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos. Požiūris, pateikiamas turinyje, atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ir Europos Komisijos nuomone. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės už išreikštą poziciją.
