Būrys šalies įmonių, viešojo sektoriaus įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų prisijungė prie nacionalinės sąmoningumo didinimo kampanijos „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“, išsamiai supažindindamos darbuotojus, kaip reaguoti į neapykantos kalbą.
„Sąmoningos įmonės ir organizacijos savo vidinėje komunikacijoje neapsiriboja vien darbine tema, o reaguoja ir į visuomenėje vykstančius procesus, didina darbuotojų sąmoningumą, nenori likti abejingos. Su darbdaviais dirbame siekdami užtikrinti lygias galimybes, kurti saugią aplinką darbovietėje. Švietimui apie neapykantos kalbą skirtos kampanijos metu tapo akivaizdu, kad visuomenėje vykstančios diskusijos turi įtakos ir darbuotojų savijautai, nes visi žmonės priklauso tam tikroms grupėms pagal savo amžių, lytį, religiją, tautybę ir kitus tapatybės požymius“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė.
Kampaniją inicijavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Prie jos prisijungė Valstybės kontrolė, Susisiekimo ministerija, Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvių kalbos institutas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VšĮ „Plačiajuostis internetas“, „Danske Bank“, „Smiltynės perkėla“, „Benefita draudimas“, advokatų kontora „Primus“.
„Neapykantos kalba gali sužeisti mus pačius bei mūsų artimus žmones. Todėl labai svarbu žinoti, kaip reaguoti į neapykantos kalbą ir kur pranešti pastebėjus, kad kažkas ją naudoja prieš kitus. Kartu mes galime tai pakeisti“, – tokius ir panašius laiškus gavo organizacijų darbuotojai ir buvo pakviesti aptarti šią temą vidinės komunikacijos kanaluose.
„Danske Bank“ atliko neapykantos kalbos „temperatūros matavimą“ banko viduje bei suplanavo darbuotojų internetinę diskusiją šia tema su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertais. Banko vyresnioji viceprezidentė, grupės Įvairovės ir įtraukties tarybos narė Ona Juodkienė pasakoja, kad banke pastaruoju metu daug dėmesio skiriama įtraukties temoms.
„Stengiamės puoselėti vidinę kultūrą, kurioje neliktų vietos neapykantos kalbai, patyčioms ar užgauliojimams. Apie tai daug kalbame organizacijos vidiniais kanalais, dirbame su vadovais, organizuojame diskusijas. Kaip organizacija, turinti daugiau nei 4000 darbuotojų Lietuvoje, jaučiame pareigą šiomis temomis kalbėti ne tik viduje, bet ir platesnėje visuomenėje, todėl savo poziciją tvirtai reiškiame ir socialiniuose tinkluose“, – sako O. Juodkienė.
Įmonės ir organizacijos su savo darbuotojais vidiniais kanalais pasidalino įvairia naudinga informacija: kaip reaguoti į neapykantos kalbą; kaip pranešti apie neapykantos kalbą; kur pranešti pastebėjus neapkantos kalbą.
Anonimas ;)
2021 04 22
Netinkamas komentaras?
Mandagumas ir pagarba yra etikos ir kultūros sritis, bet ne teisės sritis. Sunku surasti didesnį laisvės suvaržymą, nei kaip valstybė bausmėmis kišasi į žmonių tarpusavio bendravimą. Asmenis, kurie niekina ir įžeidinėja kitus (yra kelios BK išimtys), pasmerkia pati visuomenė, bet ne teismas. Tokios iniciatyvos yra TOTALITARIZMO apraiška.