Įkalbinėti pasirašyti LGBT+ draugiškų organizacijų memorandumą „Mushroom Agency“ vadovą ir įkūrėją Marką Splinterį nereikėjo. Jis – viena ryškiausių figūrų Lietuvos viešojoje erdvėje, palaikanti LGBT žmones. Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą prieš dešimt metų emigravęs verslininkas ir muzikos kūrėjas stebi diskusijas LGBT tema ir jaučiasi it laiko mašinoje. Ar remdamasis patirtimi jis gali nuspėti, kokia ateitis laukia Lietuvos?
Markai, kuo užsiima jūsų įmonė?
„Mushroom Agency“ – tai informacinių technologijų (IT) kompanija, dirbanti muzikos ir pramogų industrijoje. Visuomet norėjau dirbti muzikos srityje. Teikiame marketingo ir IT paslaugas muzikantams ir įvairiems prekės ženklams.
Įstatymuose numatyta, kad bet kokia diskriminacija seksualinės orientacijos ar kitais pagrindais yra draudžiama. Tad ar papildomos tolerancijos skatinimo iniciatyvos yra būtinos?
Taip. Tai, kas parašyta įstatymuose, nėra tai, kas vyksta realybėje. Reikia įmonių, kurios išdrįstų deklaruoti tokią poziciją. Jei yra taisyklė nediskriminuoti, bet visi tyli, tada atrodo, kad vis tiek gali diskriminuoti, nes kiti daro tą patį. Turime parodyti, kad diskriminuoja ne visi! Sėkmingas verslas privalo palaikyti tokias iniciatyvas – tai nekenkia pelnui, greičiau jį padidina.
Kaip manote, kodėl dalis organizacijų vengia prisijungti prie LGBT palaikančių iniciatyvų?
Tokį patį procesą jau mačiau gyvendamas Anglijoje. Jaučiuosi kaip laiko mašinoje. Ta pati problema, tos pačios kalbos: „Turime apsaugoti tradicijas, elgtis taip, kaip parašyta Biblijoje ir t.t“. Taip kalbėta ir Jungtinėje Karalystėje. Bet keli žmonės pasakė: „Ne, tai yra nesąmonė. Mylėkime visus“. Ir viskas pasikeitė. Visuomet yra jėga, kuri nori rėkti, kad homoseksualumas yra blogai, bet svarbiausia sumažinti tą jėgą. Ir leisti jiems kartas nuo karto surengti eitynes (juokiasi).
Jaučiate, jog aktyvi parama homoseksualiems žmonėms turėjo įtakos jūsų verslui?
Niekada nebijau, jog galiu kažką prarasti dėl savo principų. Galiu miegoti ramiai, nes žinau, kad atlikau savo pareigą kaip žmogus, o ne tylėjau bijodamas, jog prarasiu klientą. Jeigu klientas yra homofobas, transfobas ar bifobas, gal mums paprasčiausiai ne pakeliui?
Tarkime po straipsniu apie „IKEA“ žmogus palieka 100 piktų komentarų, grasina, kad šioje parduotuvėje neapsipirkinės, nes savo reklamose jie rodo ir gėjus. Kitą savaitę eina į tą „IKEA“ ir viskas. Nemanau, kad palaikyti LGBT žmones yra rizika. Kas sako, kad tai rizikinga, tėra homofobas ir tik ieško priežasčių savo veiksmams pateisinti. Prisiminkime, kas buvo sakoma prieš eitynes Vilniuje.
Neretai LGBT asmenų saviraiškos ribojimas grindžiamas tuo, kad to neva nori visuomenė.
Nedažnai cituoju Hillary Clinton, bet man patiko jos žodžiai: „Kartais lyderiai turi būti lyderiais“. Kitaip tariant, kartais reikia, jog lyderis pasakytų, kad yra už lygybę visiems. Ar iš tikrųjų žmonės yra tokie homofobai, kad balsuotų už homofobų partiją? Na, nebent kokie 5 proc. visuomenės. Balsuoti yra svarbesnių priežasčių – močiutės pensija, nekilnojamo turto mokestis, tai juk daug aktualiau nei „gėjų paradas“, kuris bus – negali jo sustabdyti (juokiasi).
Kandidatuojate Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose. Kaip manote, kodėl svarbu, kad politikai parodytų savo požiūrį LGBT asmenų atžvilgiu? Dažnai vis dar renkamasi tyla…
Nemaža dalis žmonių sako: „Asmeniškai nieko prieš neturiu“. Bet turėtų būti, „Aš, jūsų išrinkta Prezidentė, esu už visišką lygybę visiems“. Ar sunku?
Nemanau, kad kalbėdamas apie palaikymą LGBT esu išimtis. Dauguma liberalų apie tai kalba, pusė socialdemokratų taip pat palaiko LGBT. Kontraversijos jau nebeliko. Bet jei žiniasklaida randa progą parašyti aštriau, tai ir parašo. Užtikrintai pasisakydamas, jog esu už LGBT, gausiu dvigubai daugiau balsų negu pasirinkęs atsargumą. Reikia pasakyti „Už“. Be išimčių. Ir dėl principų, o ne dėl to, kad man yra nauda. Tai juk prigimtinės žmogaus teisės.
Sakote, kai kurie veiksmai turi būti radikalūs tam, kad būtų paspartinti pokyčiai?
Atvykęs į Lietuvą pasakiau, kad čia yra, kur tobulėti, o man pasiūlė palaukti dar dešimt metų. Gerai, praėjo dešimt metų, laikas prie darbo! Juk jauna karta jau yra. Kitu atveju turėsime visišką nesąmonę – norime Estijos ekonomikos, bet viduramžių Italijos religijos. Nelabai suprantu (juokiasi).
Ką manote apie Lietuvos visuomenės reakciją po vienos lyties asmenų civilinės partnerystės įteisinimo Estijoje?
Matome daug pasipiktinimo komentaruose. Bet ar tai paveiks balsavimą? Ar žmogus eis į riaušes? Ne. Jis tiesiog labai vaikiškai panikuoja. Iš pradžių ir aš nebuvau už „gėjų teises“, nieko apie tai nežinojau. Pasakiau draugui, kad tos pačios lyties žmonių santuokos man netrukdo, bet dėl įsivaikinimo buvau skeptiškas. Jis paklausė: „Kodėl?“. Neturėjau atsakymo. Mano nuomonė pasikeitė.
Atrodo, jog aplinkui tvyro daug pykčio, bet toks yra procesas. Geriau tegul blogis atsiskleidžia populiariausių naujienų svetainių komentaruose ir išgaruoja. Kiekvieną kartą, kai kyla vadinamas skandalas, homofobija mažėja. Politikai sakė: „Kuo labiau eisite į gatves, provokuosite, tuo daugiau homofobijos bus“. Ėjo į gatves, provokavo, o homofobija sumažėjo. Dar vieną ar kelias eitynes surenkime ir problemos nebebus, galės kelti skandalus dėl kitų dalykų.
Pasigirsta nuomonių, jog LGBT bendruomenė protestuoja per daug. Sutinkate?
Vienas būdas – pasakyti: „Man bus geriau, jei to nedarysite“. Bet pasakoma kitaip – „Visuomenei bus geriau, jei to nedarysite“. Jeigu neturi argumentų, pasakyk, jog bus blogai vaikams. Neįveikiamas argumentas (juokiasi).
Lietuva – jauna šalis, statyta ant mito, kad lietuvis turi laisvę ir respubliką, ateityje lietuviai susivienys ir sukurs gryną tautą. Tik vėliau suvokta, jog Lietuvoje gyvena ir lenkų, ir rusų. Susimąstyta, kad geriau būtų prisijungti prie Europos Sąjungos. Įstota į NATO, nes reikia apsaugos. Vyresnio amžiaus lietuviams nelengva. Jie kovojo už mitinę, neįmanomą Lietuvą, kurios negavo. Negali jiems pasakyti, jog čia Europa, būk savo vietoje, nes jie kovojo dėl tradicijų. Kaltinti reikia tuos, kurie melavo. Vaikai jau nebežino, kas įvyko Sausio 13-ąją. Tai tampa pasaka, folkloru. Liūdna, ypač senajai kartai. Vieną dieną būsiu senas, galbūt bus keistų dalykų, kuriems nepritarsiu, galbūt pats protestuosiu. Na, nebuvo tos svajonių Lietuvos, jos neturėjo būti. Bus geresnė versija.
Kodėl organizacijos turėtų pasirašyti LGBT+ draugišką memorandumą? Ką tai gali pakeisti?
Bet kokiai įmonei reikia komandos. Jeigu nėra pagarbos ir supratimo, kad visi esame skirtingi, sunku suformuoti gerą kolektyvą. Nebent kur nors Šiaurės Korėjoje (juokiasi). Kitur esame draugai ir norime dirbti ten, kur mus gerbia. Vienas geriausių būdų sukurti tokią atmosferą – pasakyti darbuotojams, kad esame už lygybę. Jeigu su tuo nesutinkate, prarasite darbą, diskriminuoti Europoje negalima. Taip, tai yra disciplina, tačiau tuo pačiu ir pozityvi žinutė. Darbuotojai pagalvos – „Jis už mūsų gerovę, už pagarbią atmosferą, gal jis visai neblogas darbdavys?“. Tada rekomenduos mane draugams, kad siųstų CV į šią įmonę, nesvarbu, kokia jų orientacija bebūtų. Ką darbdaviui reiškia CV? Daugiau galimybių! Gerai apskaičiuokite ir suprasite, jog būti už lygybę apsimoka. Atsistokite ir sakykite: „Aš už meilę!”. Stebėkite, kaip jie sureaguos (šypsosi).
TJA LGBT+ draugiškų įmonių memorandumą pasirašė įmonės ir organizacijos, kurios laikosi nediskriminavimo politikos lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir queer asmenų (LGBT+) atžvilgiu – tiek darbuotojų ar tik ketinančių įsidarbinti, taip pat klientų, pirkėjų ir vartotojų. Prie iniciatyvos jau prisijungė daugiau nei 60 Lietuvos organizacijų. Daugiau informacijos: jurate@tja.lt arba audrius@tja.lt.
