2021 m. Lyčių lygybės indekse Lietuva užėmė aštuntą vietą nuo galo. Ar turime vilties tapti bent vidutiniokais?
Darbas imlus, juk norint pokyčių būtina holistinė prieiga: tvariam rezultatui svarbūs visi – valstybinis, savivaldos, organizacijos ir individualus – poveikio lygmenys. Taip pat lyčių lygybės klausimų integravimas į visas politikos formavimo sritis (horizontalusis principas) ir sutelktas tikslinių priemonių / programų taikymas (vertikalusis principas) sprendžiant įsisenėjusias lyčių nelygybės problemas (pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje, moterų ir vyrų atlyginimo atotrūkio, nevienodo rūpinimosi naštos paskirstymo ir kt.).
Sutelkto lyčių nelygybės problemų sprendimo pavyzdžiu galėtų būti Lietuvos moterų lobistinės organizacijos koordinuojamas projektas Moterų ir vyrų lygybės skatinimas darbe, visuomenės gyvenime ir savivaldoje. Juo siekiama prisidėti prie veiksmingo Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos uždavinių įgyvendinimo: vienodų moterų ir vyrų galimybių užimtumo ir skatinimo darbo srityje, proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas, moterų ir vyrų lygybės institucinių mechanizmų efektyvumo didinimo.
Projekto tikslai nėra nauji. Jie keliami nebe pirmi metai. Ir tai, viena vertus, rodo, kokia lėta pažanga, kiek daug pastangų kainuoja noras situaciją keisti. Antra vertus, kintantis socialinis kontekstas nuolat kelia naujų iššūkių, kurie apnuogina senas žaizdas ir atskleidžia naujus jų aspektus.
Dėl COVID-19 ir vėlesnių jo atmainų kylančios pandemijos yra vienas iškalbingiausių pavyzdžių. Jis primena: negalime tikėtis tvarių rezultatų, jeigu lyčių nelygybės klausimai sprendžiami probėgšmais ir selektyviai, neapimant makro, mezo, mikro lygmenų ir jų sąveikos ar apskritai atsisakoma pripažinti, kad problema egzistuoja. Žvelgdami retrospektyviai turim pripažinti, kad vengiant aršaus oponentų pasipriešinimo lyčių lygybės politikai, su ja susijęs diskursas visų pirma buvo susietas su darbo rinka, vengiant privatumo etikete paženklintų gyvenimo sferų.
Pandemija atskleidė: XIX a. kapitalizmo raidos įtakoje įvykęs darbo padalijimas į apmokamą (viešoji sritis) ir neapmokamą (namų aplinka), kuris taip pat buvo susietas su lyčių vaidmenimis, neapmokamą rūpinimąsi deleguojant moterims, mūsų dienomis netenka logikos, nors de facto vis dar egzistuoja ir kelia problemų.
Swedbank 2021 m. atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė: dėl karantino 4 iš dešimties respondentų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą įvertino kaip pablogėjusį, trečdalis – nepakitusį, kas penktas – pagerėjusį. Tačiau darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra labiausiai nukentėjo darbuotojams, turintiems mažų vaikų. Moterys dvigubai dažniau nei vyrai nurodė, kad jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra suprastėjo.
Viena iš streso, siejamo su darbu, priežasčių – būtinybė darbą derinti su vaikų priežiūra namuose. Lietuvoje kas ketvirtas respondentas nurodė: našumas dirbant iš namų sumenko. O sumažėjusi produktyvumą buvo stengiamasi kompensuoti ilgesnėmis darbo valandomis. Dažniausiai tai buvo asmenys, turintys mažų vaikų, vyresnio amžiaus darbuotojai ir moterys. Sumenkusį pasitenkinimą darbu taip pat dažniau juto moterys.
Ar apklausos rezultatai vertinant lyčių aspektu privertė kilstelėti antakius? Greičiausiai ne. Kažko panašaus ir vertėjo tikėtis. Juk krizės tik apnuogina tai, ką paprastai esam linkę pakišti po kilimu. Plyšta ten, kur trūksta. Karantino metu vaikų priežiūros ir namų ruošos darbai dažniau krenta ant moterų pečių ne dėl pandemijos, o todėl, kad šios praktikos ir anksčiau buvo normalizuotos, tad mažiau pastebimos. Karantino metu turintiesiems daugiau įsipareigojimų šeimai pailgėja ir darbo diena. Ydingas ratas užsisuka lyčių lygybės pažangą nublokšdamas atgal.
Štai kodėl taip svarbu jos stiprinimui skirtas priemones įgyvendinti nuosekliai ir kompleksiškai, įvardinant darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkius, kuriant praktikas ir dalinantis gerąja patirtimi. Lietuvos moterų lobistinės organizacijos koordinuojamo projekto metu buvo atnaujinta Lygiausios darbovietės konkurso koncepcija ir organizuotas pilotinis 2021 m. konkursas. Nuotoliniams mokymams pritaikyta programa su vaizdine medžiaga apie lyčių lygybės planavimą darbe ir pagal ją pravesti mokymai. Pasiūlytas atnaujintas šeimos ir darbo pareigų derinimo modelis pandemijos sąlygomis. Pravesti iniciatyvų forumai profesinio ir asmenino gyvenimo pusiausvyros tema. Parengtas ir išbandytas priemonių rinkinys apie vyrų įsitraukimą į lyčių lygybę. Taip pat duomenų bazė apie lyčių aspekto integravimo įvairiose srityse gerosios praktikos pavyzdžius. Surengtas konkursas už geriausias lyčių lygybės priemones, kuris buvo suplanuotos ir įgyvendintas savivaldybės 2021 metų strateginiuose planuose.
Komentaras parengtas pagal projektą „Moterų ir vyrų lygybės priemonių įgyvendinimas – pažangiems pokyčiams“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sutarties Nr. MVLGP-A00019. Projektas skirtas valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano 2018–2021 metams 1.4, 1.7, 4.7, 4.8, 4.10, 5.3 ir 6.3 priemonėms įgyvendinti, projekto vertė – 55 850 EUR, koordinatorius – Lietuvos moterų lobistinė organizacija.
