ES pagrindinių teisių agentūra (FRA), atlikusi didžiausią kada nors organizuotą tyrimą apie lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų patiriamą diskriminaciją, pranešė apie gautus rezultatus. Apklausus 140 tūkst. respondentų iš skirtingų Europos šalių, paaiškėjo, kad atsiranda daugiau LGBTI asmenų, kurie neslepia savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, tačiau daugelis jų tebejaučia baimę, patiria smurtą ir diskriminaciją.
FRA tyrimas apėmė LGBTI asmenis, gyvenančius ne tik ES šalyse, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Situacija vertinta skirtingais atžvilgiais: atvirumo, diskriminacijos, smurto ir priekabiavimo, mokyklos aplinkos, ekonominės padėties. Lyginant apklausos rezultatus su pirmuoju FRA 2012 m. atliktu LGBT asmenų tyrimu, bendra per septynerius metus padaryta pažanga yra nedidelė, rašoma agentūros pranešime.
LGBTI asmenys vis dar priversti slėpti savo tapatybę
Tyrimas atskleidė, kad pusė (53 proc.) apklaustųjų ES beveik niekada arba itin retai atskleidžia, kad yra homoseksualūs, biseksualūs, translyčiai ar interseksualūs asmenys. Lietuvoje šis procentas didžiausias visoje ES – mūsų šalyje net 84 proc. teigia niekada arba itin retai prabylantys apie tai, kad yra LGBTI. Šalia Lietuvos šioje statistikoje rikiuojasi Bulgarija, Rumunija ir Kipras.
61 proc. ES apklaustųjų teigia visada arba dažnai vengiantys viešumoje susikabinti rankomis su tos pačios lyties partneriais. Lietuvoje taip teigė 73 proc. respondentų. Labiausiai suvaržyti LGBTI asmenys jaučiasi Lenkijoje (83 proc.), mažiausiai – Liuksemburge (39 proc.).
Trečdalis apklaustųjų ES tvirtina, kad visada arba dažnai vengia tam tikrų vietų, bijodami, kad bus užpulti, susidurs su grasinimais ar priekabiavimu dėl savo seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės. Lietuvoje taip teigiančių buvo 41 proc. Dažniausiai apie šią baimę prasitarė respondentai Lenkijoje (51 proc.), rečiausiai – Suomijoje (15 proc.).
Mokyklos aplinkoje LGBTI asmenys, atsiverdami apie savo tapatybę, stengiasi būti itin atsargūs, tačiau dauguma ją kruopščiai slepia. Panašiai kaip ES, Lietuvoje 4 proc. apklaustųjų teigia esantys visiškai atviri apie savo seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę mokykloje, 37 proc. tvirtina esantys selektyviai atviri, o 59 proc. tai laiko paslaptyje.
Patiria diskriminaciją, bet kreipiasi pagalbos retai
Vienas iš dešimties (10 proc.) ES respondentų per pastaruosius metus teigė patyręs diskriminaciją ieškodamas darbo. Kiek daugiau – du iš dešimties (21 proc.) – apklaustųjų ES teigė patyrę diskriminaciją darbovietėje. Didžiausia dalis patyrusių diskriminaciją darbe buvo Lietuvoje – 32 proc.
Daugiau nei trečdalis (37 proc.) patyrė diskriminaciją kitose srityse: apgyvendinimo, sveikatos ar socialinės apsaugos srityse, mokymosi ir studijų institucijose, kavinėse, restoranuose, baruose ar naktiniuose klubuose, parduotuvėse (translyčiai – ir tais atvejais, kai reikėjo parodyti asmens dokumentą). Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad diskriminacijos paplitimas šiose srityse aukštesnis tarp translyčių (55 proc.) ir interseksualių (59 proc.) asmenų. Sudėjus duomenis apie diskriminacijos patirtis visose minėtose srityse (įskaitant darbo sritį), Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje ES šalių sąraše pagal diskriminacijos prieš LGBTI paplitimą.
Tik 11 proc. ES ir 8 proc. apklaustųjų Lietuvoje tvirtino pranešę apie diskriminaciją kokiai nors institucijai ar organizacijai. Dažniausiai ES respondentų nurodytos priežastys yra įsitikinimai, kad „niekas nuo to nepasikeis“ (41 proc.) ir „neverta pranešti, nes tai vyksta nuolat“ (33 proc.). Lietuvoje nuo kreipimosi dėl diskriminacijos dažniausiai atgrasė nenorėjimas atskleisti savo LGBTI tapatybės (51 proc.). Lyginant su kitomis ES valstybėmis, ši priežastis įvardyta dažniausiai būtent Lietuvoje gyvenančių LGBTI respondentų.
Panašiai kaip ir mūsų šalyje (12 proc.), ES vienas iš dešimties (11 proc.) apklaustųjų pripažino, kad buvo fiziškai ar seksualiai užpultas per pastaruosius penkerius metus. Tarp translyčių ir interseksualių asmenų šie skaičiai didesni – atitinkamai 17 proc. ir 22 proc. Priekabiavimą teigė patyrę 38 proc. LGBTI respondentų ES ir 43 proc. Lietuvoje, bet tik 10 proc. ES ir 5 proc. Lietuvos respondentų pranešė apie tai atsakingai institucijai ar organizacijai.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Tomas Vytautas Raskevičius tvirtina, kad apklausos rezultatai kelia didelį susirūpinimą dėl Lietuvos LGBTI asmenų padėties, nes jie susiduria su diskriminacija dažniausiai visoje ES.
„Nors mūsų šalies įstatymai diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu draudžia ne tik darbo santykių, bet ir kitose srityse, LGBTI asmenys iš Lietuvos nėra linkę kreiptis į jiems galinčias padėti valstybės institucijas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kasmet sulaukia viso labo 3-5 skundų dėl galimos diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. Toks skundų skaičius neatspindi realios situacijos šalyje. LGBTI žmonės bijo atsiverti, nes bijo sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos“, – priežastis aiškina Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vadovas.
LGBTI teigimu, per pastaruosius metus tolerancijos padaugėjo
Paklausti apie visuomenės tolerancijos lygį, ES šalių LGBTI respondentai pateikė kontrastingus atsakymus. Vidutiniškai 36 proc. teigė, kad netolerancija jų šalyje per pastaruosius penkerius metus išaugo, tačiau 40 proc. tvirtino atvirkščiai: tolerancijos padaugėjo.
Lietuvoje 19 proc. apklaustųjų teigė, kad netolerancija per penkmetį išaugo, 21 proc. – kad situacija nesikeitė, o 60 proc. tikino, kad neigiamų įsitikinimų apie LGBTI asmenis sumažėjo. 46 proc. tvirtino pastebintys, kad sumažėjo ir smurto prieš LGBTI asmenis. Labiausiai šį pagerėjimą Lietuvos LGBTI respondentai sieja su didesniu LGBTI matomumu ir dalyvavimu kasdieniame gyvenime (75 proc.) ir viešų asmenų ar bendruomenės lyderių parama LGBTI bendruomenei (60 proc.).
Tačiau net 86 proc. respondentų iš Lietuvos tvirtina, kad valdžia neefektyviai kovoja su netolerancija LGBTI asmenų atžvilgiu. Visos ES mastu taip mano 66 proc. apklaustųjų.
T. V. Raskevičius pažymi, kad situaciją padėtų spręsti aiški politikų lyderystė, parodant, kad LGBTI asmenų diskriminacija nėra toleruotina.
„Į pranešimus apie diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu reikėtų reaguoti principingai ir imtis konkrečių viešosios politikos iniciatyvų, gerinant LGBTI bendruomenės teisinę padėtį. 2019 metais Konstitucinis Teismas principingai pasisakė, kad diskriminaciją seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais draudžia pagrindinis mūsų šalies įstatymas. Reikia daug dirbti, kad šis teisinis principas būtų efektyviai taikomas ir praktikoje“ – apibendrina ekspertas.
