Be patyčių ar aplinkinių nesupratimo, homoseksualų auginami vaikai susiduria ir su įstatymų spragomis. Teisiškai tokie vaikai nėra apsaugoti – mirus biologinei motinai, toks vaikas gali likti ir be kito brangaus žmogaus, kuris planavo jo atėjimą į šį pasaulį ir rūpinosi visą jo gyvenimą, tačiau teisiškai nėra pripažįstamas.
“Teisiškai vaikai, augantys tos pačios lyties šeimoje, nėra apsaugoti – pavyzdžiui, skyrybų atveju kitai mamai nėra užtikrinama teisė matytis su vaiku, o nelaimės atveju – mirus biologinei mamai, vaikas gali netekti ir antro mylimo žmogaus, kuris planavo vaiko gimimą ir rūpinosi visą jo gyvenimą, tačiau teisiškai nėra pripažįstamas“, – su kokiais sunkumais susiduria homoseksualių asmenų auginami vaikai įvardija VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorė, edukologė Vilma Gabrieliūtė.
Jos nuomone, itin svarbu, kad tos pačios lyties asmenų šeimas, kaip ir kitas, saugotų įstatymai, kad turėtume pažangų partnerystės įstatymą arba įteisintą santuoką visiems, o ne tik išrinktiesiems visuomenės nariams.
„Šeimoms kylančios teisinės problemos yra labai įvairios, pradedant nuo jų santykio nepripažinimo, nebiologinio tėvo ar motinos teisinio santykio su vaiku nebuvimo ir visų su tuo susijusių teisinių pasekmių“, – kad homoseksualioms poroms, auginančioms vaikus, kyla daugybė problemų sutinka ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė.
Jos žodžiais tariant, visa tai tam tikra prasme susiję ir su pareigomis valstybei, nes teisine prasme santykis nėra pripažįstamas, tokiems šeimos nariams formaliai nereikia deklaruoti savo interesų.
„Teisinių pasekmių gali būti įvairių – tos pačios lyties poroms, besilaukiančioms ar susilaukusioms vaikų, tenka įvairias procedūras tvirtinti notariniu būdu. Pavyzdžiui, teisė gauti informaciją, susirgus partnerei ar vaikui, teisė lankyti partnerį/-ę ligoninėje, galimybė atsiimti vaiką iš darželio ar mokyklos ir kt. (tuo atveju, jeigu vienas iš partnerių yra nebiologinė mama/tėtis)“, – apie kylančias problemas pasakoja B.Sabatauskaitė.
Kankinanti teisinė nežinomybė
Vis dėlto vienos procedūros notariškai įtvirtinti neįmanoma – „biologinės mamos ir tėčio mirties atveju, vaikas nėra daiktas ir jo kaip palikimo negali užrašyti antrajai mamai ar tėčiui, todėl ši teisinė nežinomybė kankina ne vieną“.
Kalbant iš teisinės pusės, tuo tos pačios lyties porų, auginančių vaikus, bėdos nesibaigia. „Neegzistuoja ir teisinė galimybė išeiti vaiko auginimo atostogų nebiologinei mamai/tėčiui, taip pat įvairios teisės darbe – slaugyti sergantį vaiką, lengvatos būstui įsigyti, socialinės garantijos“, – vardija Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė. Kyla problemų ir vaikui susirgus, o biologinei mamai ar tėčiui esant išvykus, kai prireikia kreiptis į gydymo įstaigas.
Ne ką mažiau svarbus ir kitas aspektas – vaiko gimimo liudijime nurodomas tik vienas tėvas arba mama, nors vaikas turi du tėčius ar dvi mamas.„Jokių garantijų nėra ir skyrybų atveju, nereglamentuojama nei teisė, nei pareiga dalyvauti vaiko auginime nebiologiniam tėvui/motinai, nors vaikas ir planuotas dviejų žmonių. Tai susiję su alimentais, vaiko lankymu, auginimu, ugdymu ir panašiai“, – aiškina B.Sabatauskaitė, pabrėžianti, kad formaliai tokie vaikai turi tik vieną motiną ar tėvą.
B.Sabatauskaitės teigimu, problemų gali kilti ir situacijose, kurios laikomos gana įprastomis. „Gali žeminti ir žeisti, pavyzdžiui, tai, jeigu vaiko laukiasi dvi partnerės, biologinei motinai nuėjus į ginekologinę apžiūrą, jos primygtinai, gal net kiek žeminančiai, reikalaujama nurodyti tėvo vardą, pavardę“, – paaiškina ji. Suprantamas reikalavimas tokiais atvejais yra kraujo grupės, o vardo ir pavardės reikalavimas, pasak pašnekovės, ypač jeigu pasakoma, kad tėvo nėra, jau yra perteklinis ir gal net diskriminacinis.
Nebūna „netyčiukų“
Kembridžo universitetas dar 2013 m. kovo pradžioje pristatė tyrimą, kuriame palygino gėjų, lesbiečių ir heteroseksualias šeimas, auginančias įvaikintus vaikus. Buvo atsižvelgta į svarbiausius šeimos santykių aspektus, tėvų ir vaikų gerovę, vaikų pritapimą tokiose šeimose.
Tyrėjai nustatė daugiau panašumų, nei skirtumų tarp šių įvairių šeimų. Taip pat tyrimas paneigė visuomenėje vyraujančius mitus, kad augimas su vienos lyties tėvais daro įtaką lyties tapatumui.
„Mano nuomone, tai savaime suprantama, nes ne šeimos forma, o šeimos narių tarpusavio santykiai, psichologinė atmosfera bei kiek vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi yra svarbiausia. Svarbu ir tai, kad tos pačios lyties asmenys vaikų susilaukti „netyčia“, kaip heteroseksualios poros, negali, todėl sprendimas motinystei ar tėvystei yra priimamas atsakingai, vaikai ateina laukiami“, – atkreipia dėmesį V.Gabrieliūtė.
Ji pamini ir kitą 22-ejus metus trukusį tyrimą Amerikoje, kuris dar kartą patvirtino, kad vaikai lesbiečių šeimose auga sveiki ir laimingi, bei tai, kad vaikams kenkia visuomenėje vyraujanti diskriminacija, o ne tėvų lytinė orientacija.
„Tyrimo vadovas daktaras Simonas Crouchas pabrėžė, kad tos pačios lyties poros pareigas dalijasi atsižvelgdamos į gebėjimus, o ne į lyčių stereotipus, kaip kad dažnai nutinka heteroseksualiose porose. Taip vaikams sukuriama harmoningesnė aplinka namie ir tai tiesiogiai daro įtaką vaikų gerovei, moko vaikus lygiaverčių tarpusavio santykių šeimoje“, – sako V.Gabrieliūtė.
Vaikai – emociniame užribyje
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ apžvalgos (2012) duomenimis, vaikus Lietuvoje augina apie 20 proc. homoseksualių asmenų, daugiausia – lesbietės ir biseksualios moterys.
„Kadangi neturime jokių tikslių duomenų, kiek Lietuvoje gyvena homoseksualių ir biseksualių asmenų, sunku pasakyti, kiek tokių porų/šeimų gali būti iš viso, bet skaičiuojant statistiškai jų gali būti ir iki 50 tūkst.“, – svarsto V.Gabrieliūtė.
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorės teigimu, vaikams gyventi homofobinėje visuomenėje yra žalinga, ir nors nebūdami LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai asmenys – 15min.lt), jie taip pat patenka į pažeidžiamą grupę.
„Vaikai patiria emocinę atskirtį, nes bijodami bendraklasių atstūmimo, negali papasakoti apie savo šeimą visos tiesos, nedrįsta pasikviesti draugų į svečius, negali būti atviri su pedagogais.
Nuo mažens reikia aiškinti, kad šeima – įvairi
V.Gabrieliūtė mano, kad trūksta diskusijų tiek viešojoje erdvėje, tiek darželiuose ir mokyklose apie įvairių šeimų formas.
„Statistikos departamento duomenimis, šeimų formos pastaruoju dešimtmečiu labai kito ir vadinamasis tradicinis šeimos modelis nebeatspindi visuomenės daugumos. Vaikai nuo mažumės turi žinoti, kad egzistuoja šeimos, kuriose kalbama keliomis kalbomis, kad vaikai gali turėti dvi mamas, o galbūt du tėčius ir mamą, kad kai kuriuos augina tetos, seneliai, kad vieniši tėvai ne ką prastesni už poras“, – sako ji.
Pradėti, pasak pašnekovės, reikėtų nuo atvirų pokalbių klasėje (grupėje) iki metodinių priemonių pritaikymo visiems vaikams, kad nė vienas vaikas nesijaustų atstumtas, neįtelpantis į normatyvų dėžutę.
„Šiuo metu vyksta nemažai šviečiamųjų veiklų, tokių kaip kino peržiūros ir diskusijos, seminarų apie žmogaus teises, lytiškumą, įvairovę. Kiekvienas esame atsakingas už savo išankstinių nuostatų peržiūrėjimą ir baimių bei stereotipų įveikimą. Lietuvoje vis delsiama užtikrinti mokslu grįstą lytinį ugdymą, kas suteiktų vaikams ir žinių lytiškumo, tapatybių klausimais, didintų jų sąmoningumą, atsakomybę, pagarbą kitam“, – teigia V.Gabrieliūtė.
