Istoriškai užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtrauktis nebuvo labai matoma tema Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu apie ją kalbame vis daugiau.
Nors užsieniečiai prisideda prie šalies ekonomikos, padeda spręsti demografines problemas, gaivina Lietuvos regionus bei per mokamus mokesčius padeda finansuoti Lietuvos viešąsias paslaugas, viešojoje erdvėje dažniausiai jie vaizduojami tik kaip grėsmė. Matome vis daugiau pasiūlymų riboti žmonių galimybes, griežčiau kontroliuoti tam tikras migrantų grupes.
Kai atskiros socialinės grupės pradedamos sieti su galimomis grėsmėmis, žmonės nebematomi kaip individai, turintys skirtingas istorijas, patirtis ir žmogiškąjį potencialą. Vietoje to jie tampa baimę skatinančių antraščių objektu. Tokia viešojo diskurso logika sudaro sąlygas stiprėti stereotipams, išankstinėms nuostatoms, rasizmui ir kuria aplinką, kurioje tokios nuostatos yra vis labiau priimtinos.
Prastėjanti situacija paskatino pilietinės visuomenės atstovus išreikšti susirūpinimą – rugpjūčio 22 dieną, 14 val., prie Europos aikštės vyks „Anit-Rasizmo Eitynės“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai pilietinė visuomenė mobilizuojasi būtent šiuo konkrečiu klausimu. Dabartinės tendencijos rodo, kad jo aktualumas tik didės. Kaip sociologas ir užsieniečių įtraukties ekspertas noriu trumpai pakomentuoti šių eitynių kontekstą.
Tarp jausmų ir realybės
Viešojoje erdvėje dažnai girdime susirūpinimą dėl didėjančio užsieniečių skaičiaus šalyje. Tiesa, kad nuo 2019 metų užsieniečių skaičius Lietuvoje padidėjo, tačiau faktiškai jis jau daugiau nei trejus metus yra stabilus. Pagal Migracijos departamento duomenis, 2023 metais Lietuvoje buvo fiksuojama 221 tūkstantis užsieniečių, turinčių teisę gyventi Lietuvoje, o 2024 ir 2025 metais šis skaičius siekė 217 tūkstančių.
Nuo 2019 metų Lietuva turi teigiamą tarptautinės migracijos balansą, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad prie šios statistikos prisideda, viena vertus, grįžtantys lietuviai, kita vertus, užsieniečiai, kurie dėl įvairių priežasčių pasirenka išvykti iš Lietuvos. Vieni užsieniečiai atvyksta, kiti išvyksta.
Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau siūlymų riboti galimybes, kurias Lietuvoje turi darbo migrantai. Siūloma riboti galimybes likti šalyje, taip pat galimybes gyventi kartu su artimiausiais šeimos nariais. Tačiau mažiau dėmesio skiriama tam, kad praktiškai darbo migrantai jau dabar yra tiesiogiai priklausomi nuo savo darbo vietos. Jeigu darbo migrantas praranda darbą, jis ar ji turi tik 14 dienų susirasti naują darbą, sutvarkyti dokumentus ir likti šalyje. Darbo migranto teisė gyventi šalyje yra tiesiogiai susieta su jo ar jos darbo santykiais.
Tuo metu šeimos susijungimas yra svarbi integracijos priemonė, nes sudaro sąlygas įvairioms institucijoms dirbti su šeimos nariais: mokykloms, jaunimo centrams ir jaunimo darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams bei daugeliui kitų. Šeima, gyvenanti Lietuvoje, turi daugiau galimybių integruotis nei pavienis darbo migrantas.
Realios galimybės mokytis kalbos
Diskusijose apie užsieniečius Lietuvoje dažnai paliečiama kalbos mokymosi tema. Daug nerimo kyla dėl to, kad užsieniečiai esą lėtai mokosi kalbėti lietuviškai, tačiau gerokai mažiau diskutuojama apie realias mokymosi galimybes. Šiuo metu tik 1–2 proc. visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių turi galimybę nemokamai mokytis lietuvių kalbos – nuo rudens šis skaičius gali siekti 5 proc. dėl naujų Kultūros ministerijos iniciatyvų
Nepaisant to, kad užsieniečiai per metus sumoka daugiau kaip 350 milijonų eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir daugiau kaip 600 milijonų eurų valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, šios lėšos nėra sistemiškai investuojamos užtikrinant, kad visi užsieniečiai turėtų galimybę kokybiškai ir nuolat mokytis lietuvių kalbos. Kalbos mokymasis ir kitos integracinės iniciatyvos daugiausia yra finansuojamos ES lėšomis.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kalbos mokymasis priklauso nuo galimybių įsitraukti į vietos gyvenimą. Kalba išmokstama ir lavinama dalyvaujant bėgikų klube, skaitymo grupėje, bendraujant su kolegomis apie orus ir kitaip aktyviai dalyvaujant vietos bendruomenės gyvenime. Tai susiję su žmogaus gyvenimo struktūra ir tuo, kiek paprasta turėti prieigą prie erdvių, kuriose galima praktiškai pritaikyti lietuvių kalbos žinias.
Aš išmokau kalbėti lietuviškai per ketverius metus dėl galimybių, kurias man suteikė Lietuvos švietimo sistema. Kiti užsieniečiai taip pat gali išmokti kalbą, tačiau jų realios galimybės dažnai yra ribotos.
Multikultūriniai Lietuvos regionai
Iš sostinės girdime teiginius, kad Vilniuje kyla getų formavimosi grėsmė. Tačiau nėra kalbama apie tai, kad statistiškai Vilnius yra tik 5 vietoje Lietuvoje pagal užsieniečių gyventojų dalį tarp visų gyventojų. Pagal šį rodiklį Vilnių lenkia Šiaulių miestas, Elektrėnų savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė bei Visagino savivaldybė. Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė turi didžiausią Ukrainos piliečių koncentraciją visoje šalyje – beveik 2 kartus didesnę nei Vilniuje.
Užsienio kilmės Lietuvos gyventojai renkasi labai įvairias gyvenamąsias vietas visoje šalyje ir gyvena net mažuose miestuose. Paradoksalu, kad regionuose užsieniečiai dažnai priimami palankiau nei sostinėje.
Lietuvos integracijos sistemos galimybės
Viešojoje erdvėje taip pat dažnai keliamas susirūpinimas, ar Lietuvos integracijos sistema pajėgi dirbti su tokiais žmonių skaičiais. Tačiau gerokai mažiau kalbama apie realius pokyčius integracijos sistemoje ir jau egzistuojančius geruosius pavyzdžius.
Lietuvos migrantų įtraukties rodikliai darbo srityje yra gana aukšti. Matuojame aukštą pabėgėlių iš Ukrainos užimtumo lygį, o bendras užsieniečių užimtumo rodiklis yra toks pats arba aukštesnis nei visų šalies gyventojų. Taip pat tarp Lietuvoje gyvenančių užsieniečių yra didesnė dalis žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, palyginti su visais Lietuvos gyventojais – net turint omenyje tai, kad Lietuvos išsilavinimo rodikliai yra vieni aukščiausių Europoje.
Integracijos sistema plečiasi. Šiuo metu „Diversity Development Group“ kartu su Socialinių paslaugų priežiūros departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prisideda prie iniciatyvos, kurios metu vis daugiau viešojo sektoriaus institucijų įsitraukia į užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtrauktį.
Šiuo metu 16 Lietuvos savivaldybių, tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybė, pradėjo koordinuoti užsieniečių įtraukties priemones savo teritorijose. Vis dažniau užsieniečių įtrauktis tampa ne tik nevyriausybinių organizacijų klausimu – visos institucijos, teikiančios socialines paslaugas, vienaip ar kitaip turi prisidėti prie užsieniečių įtraukties.
Svarbu paminėti ir kitus geruosius pavyzdžius. Jonavos rajono savivaldybėje už užsieniečių įtrauktį yra atsakinga biudžetinė įstaiga, kurioje iš savivaldybės biudžeto lėšų įdarbinti du socialiniai darbuotojai – siras ir ukrainietė. Jie skatina savo bendruomenių dalyvavimą įvairiose iniciatyvose ir tiesiogiai dirba su tiksline grupe.
Akmenės rajono savivaldybė strategiškai mato užsieniečius kaip vieną iš savivaldybės plėtros išteklių. Utenos rajono savivaldybėje vystomas glaudus bendradarbiavimas tarp Utenos kolegijos, savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų.
Taip, Lietuvos integracijos sistema turi daug tobulintinų sričių, tačiau teigiami pokyčiai yra įmanomi, ypač jeigu užtikrinamos būtinos investicijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Taip pat dabar yra atliekamas didžiausias Lietuvos istorijoje užsieniečių įtraukties ir integracijos stebėsenos tyrimas. Tyrimo metu apklausėme daugiau kaip 1000 užsienio kilmės Lietuvos gyventojų visoje šalyje. Analizuojame surinktą informaciją ir netrukus pristatysime unikalius duomenis apie gerovės, įtraukties ir integracijos rodiklius bei pagrindinius tikslinės grupės iššūkius.
Nuo baimės prie sprendimų
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių užsieniečių įtrauktį ir pastangas kurti naują gyvenimą, yra saugumo jausmas. Kad užsienietis investuotų savo laiką ir pastangas į gyvenimą Lietuvoje, jis turi tikėti, kad turės galimybę čia likti ir gauti naudą iš šių pastangų. Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtraukties politika negali būti sudaryta tik iš „lazdos“ – lygiagrečiai būtina atvirai komunikuoti apie galimybes, garantijas ir naudą.
Diskusijos apie migracijos politiką ir užsieniečių įtrauktį nevyksta vakuume. Užsieniečiai taip pat skaito naujienas, todėl viešasis diskursas skatina jų baimę ir nerimą dėl ateities. Net specialistai, dirbantys su užsieniečiais, kelia klausimus apie jų ateities galimybes Lietuvoje. Užsienietis, abejojantis dėl galimybės likti šalyje, nėra žmogus, kurį tokia situacija skatina investuoti į integraciją.
Užsieniečiams paslaugas visoje šalyje teikia šimtai tūkstančių įvairių sričių specialistų. Baimės ir neapibrėžtumo atmosferoje jų darbas tampa vis sudėtingesnis.
Todėl šiandien svarbu ne tik kalbėti apie problemas, bet ir ieškoti sprendimų. Turime gebėti atskirti realias grėsmes nuo stereotipų, emocijas nuo duomenų ir politinius šūkius nuo praktinių priemonių. Užsieniečių įtrauktis nėra vien migrantų klausimas – tai klausimas apie tai, kokią visuomenę norime kurti Lietuvoje.
