Sekmadienį, MO muziejuje įvyko jautrus ir svarbus susitikimas – leidykla LAPAS ir Lietuvos žmogaus teisių centras pristatė iš naujo išleistą Neringos Dangvydės pasakų knygą „Gintarinė širdis“. Šis leidinys – ne tik kūrinys vaikams, bet ir ryškus pilietinis pareiškimas, kviečiantis kalbėti apie meilę, įvairovę ir drąsą būti savimi. Būtent balandžio 6-ąją kartu buvo paminėtas ir šviesaus atminimo , a. a. autorės Neringos Dangvydės 50 -asis jubiliejus.
Apie knygos istoriją, jos reikšmę bei vertybinį kontekstą diskutavo europarlamentaras Dainius Žalimas, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, autorės mama Jūratė Meškauskaitė ir leidyklos LAPAS įkūrėja Ūla Ambrasaitė. Renginys tapo ne tik gražia bendrystės švente, bet ir tylia vilties žinute – kad istorijos, skleidžiančios empatiją ir lygybę, visada atras kelią pas skaitytojus.
Knygos pristatyme Neringos Dangvydės mama jautriai pasidalino istorijomis apie autorės vaikystę bei pirmuosius literatūrinius bandymus, kurie prasidėjo dar pradinėse klasėse. „Labai džiaugiuosi, kad tokiu būdu minime ir Neringos gimtadienį, kad būtent šią dieną matome perleistą, atnaujintą jos pasakų knygą. Ji būtų laiminga, gavusi tokią gimtadienio dovaną. Šios pasakos moko gerumo, moko atjautos ir manau, kad jos tikrai reikšmingos šiandien ir dar ilgai bus reikšmingos ateityje“, – aplodismentais buvo palydėta Jūratės Meškauskaitės kalba.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė knygos pristatyme dėkojo visiems teisininkams, kurie net 9 metus dirbo, kad uždraustos pasakos sugrįžtų. „Knygos perleidimas, man tarsi visos šios istorijos taškas. Padarėme tai, ką galėjome padaryti, gaila, kad Neringos šiandien nebėra su mumis. Esu tikra, kad jai šis knygos leidimas jai labai patiktų!“, – pasakojo Jūratė Juškaitė.
„Man knygos „Gintarinė širdis“ perleidimas visų pirma asocijuojasi su laisva Lietuva, laisva pirmiausia nuo cenzūros. Ši laisvė galėjo ateiti ir greičiau, jei Lietuvoje būtų daugiau drąsių teisėjų. Deja, bet mūsų šalyje labai dažnai žmonių diskriminavimą ir žeminimą mėgstama dangstyti morale, o didžiausius amoralius dalykus teisinti vaikų gerovės sergėjimu, tarsi vaikai turėtų būti atriboti nuo realaus pasaulio suvokimo, nuo to, kad pasaulis yra labai įvairus. Aš nenorėčiau sakyti, kad tai istorijos taškas, manau, kad tai istorijos tęsinys, nes Neringa Dangvydė bus gyva tol, kol jos knygos bus leidžiamos ir skaitomos“,- kalbėjo europarlamentaras Dainius Žalimas.
Trečiasis „Gintarinės širdies“ leidimas tarsi kviečia pagalvoti, kas per šį laikotarpį Lietuvoje pasikeitė, simbolizuoja laisvę ir drąsą kalbėti apie pasaulį, kuriame gyvename ir norime gyventi. „Man ši knyga tai ne tik pilietinis pareiškimas, bet manau, kad šios knygos sėkmė bus tada kai mes turėsime šios knygos antrą ar trečią tiražą, kai žmonės šias pasakas skaitys dėl pačių pasakų, taip kaip jos buvo parašytos, nes jos nebuvo parašytos kiršinti, jos buvo parašytos edukuoti vaikus, juos mokyti pačių pamatinių bendražmogiškų vertybių“, – knygos pristatyme mintimis dalinosi Ūla Ambrasaitė.
„Gintarinės širdies“ perleidimas tai – ne tik literatūros įvykis, bet ir unikalus pilietinis reiškinys Lietuvoje: prie knygos leidybos prisidėjo nei 430 žmonių, tapusių šio knygos bendraleidėjais, o nuo šiol ši svarbi pasakų knyga kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka „LABiblioteka“ išleista ir įtraukiuoju, sertifikuotu EPUB formatu, kuris knygą daro prieinamą visoms visuomenės grupėms.
