Vakar įsigaliojo dar 2020 m. LR Seime priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai iš esmės atitinka pasaulinius įtraukiojo švietimo tikslus, įskaitant UNESCO Švietimo programą 2030, Darnaus vystymosi darbotvarkę, be to, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 metais ir ją įsipareigojo įgyvendinti.
Įtraukusis ugdymas yra svarbi šios konvencijos 24-u straipsniu numatyta vaiko su negalia teisė. 2022 metais du Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetai, žmonių su negalia ir vaiko teisių (buvau pirmojo komiteto atstovas darbo grupėje), paskelbė bendrą pareiškimą dėl vaiko su negalia teisių, kuriuo patvirtino vaiko su negalia teisę mokytis įtraukiojo ugdymo sąlygomis lygiai su visais vaikais, nepatiriant diskriminacijos negalios pagrindu.
Dera priminti, kad, kaip įtvirtinta LR Konstitucijos 138-u straipsniu, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Be to, 18-o Konstitucijos straipsnio šviesoje, postuluojančiame žmogaus teises ir laisves kaip prigimtines, galima visiškai pagrįstai tvirtinti, kad įtraukusis ugdymas tapo strateginių Lietuvos demokratinės respublikos švietimo kaitos krypčių integralia dalimi.
Nuo šiol bendrojo ugdymo mokyklos nebeturi teisės, kaip iki šiol turėjo, atsisakyti priimti vaikus su pagalbos poreikiais, ir privalo priimti visus vaikus, gyvenančius mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Be to, mokyklos įpareigotos mokiniams suteikti būtiną pagalbą, jiems tinkamai pritaikyti ugdymosi sąlygas.
Pokyčius lydintys nerimas ir abejonės
Lietuvoje pradėjo formuotis įtraukiojo ugdymo praktika, vis daugiau ir daugiau bendrojo ugdymo įstaigų įtraukusis ugdymas yra tapęs realybe. Nėra lengva, nėra paprasta, iššūkių netrūksta, tačiau tai – natūralu, nes įtraukusis ugdymas pirmiausia yra ne tiek kiekybinis, kiek kokybinis ugdymo paradigmų ir praktikos virsmas, pereinant nuo nuopelnais grįstos vaikų selekcijos prie bendrojo ugdymo prieinamumo ir ugdymosi sąlygų pritaikymo pagal vaiko ugdymosi poreikius. Tokios mokyklos, kurios nori ir gali pritaikyti ugdymo sąlygas tam poreikį turintiems vaikams, turėtų būti traktuojamos labiausiai kokybiškomis ir karaliauti reitingų viršūnėse.
Dėsningai, kaip ir kiekvienas sisteminis pokytis, taip ir visuotinis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas, tapo nemenko nerimo šaltiniu. Neretai vaikų be negalios tėvai užprotestuoja negalią turinčio vaiko buvimą vienoje klasėje su savo vaiku. Mokytojai pagrįstai nerimauja dėl galimai per didelio vaikų skaičiaus klasėje, dėl naujų ugdymo proceso klasėje organizavimo metodų poreikio. Mokyklų vadovai nerimauja dėl įtraukiojo ugdymo išteklių stokos bei mokytojų trūkumo. Seime buvo iniciatyvų, kuriomis norėta legitimuoti nepakeliamos naštos nuostatą, suteikiančią mokykloms teisę atsisakyti priimti vaiką su negalia. Dažnai mokyklos priešinasi įtraukiąjam ugdymui argumentuodamos, kad neturi liftų, nors liftų reikia tik judėjimo sunkumų turintiems vaikams, kurių santykinai yra labai mažai. Yra labai daug įvairių ugdymo sąlygų pritaikymo poreikių turinčių vaikų, kuriems tereikia geresnio, profesionalesnio jų ugdymosi poreikių pažinimo, negalios supratimo, ugdymosi sąlygų pritaikymo. Negalia yra žmonijos įvairovės kontinuumo dalis. Negali būti taip, kad mokykla yra kitokia, nei visuomenė. Visuomenė yra įvairi, ją sudaro įvairūs žmonės, taip ir mokykla, klasė turi būti įvairi.
Regresyvios diskriminacinės pastangos
Greta to galime matyti regresyvias pastangas, nubloškiančias Lietuvą atgal į sovietmetį. Argumentuojant už vaikų selekciją, randami įvairūs pretekstai nepriimti vaikų su pagalbos poreikiais, uždaryti jiems mokyklos duris. Prisidengiama neva nepakeliama našta, nors nieko nedaro, kad spręstų tąją jiems nepakeliamą naštą, argumentuojama specialistų trūkumu, prisidengiama ugdymo (ne)kokybės argumentu, neva, vaikai su negalia ir patys negali mokytis, ir kitiems trukdo. Matome, kad įtraukiojo ugdymo sprendimai ir finansavimas stringa savivaldybių lygmeniu.
Socialiniuose tinkluose šiomis dienomis matėme Širvintų rajono merės pasisakymą, neva, įstatymo pataisos yra prieštaringos, merė akcentuoja vaikų su pagalbos poreikiais priežiūrą, bet ne ugdymą, tvirtina įgyvendinsianti vaikų su pagalbos poreikiais segregaciją, atskirtį nuo visuomenės. Merė kalba apie mylimas atžalas, bet numano ir nemylimas atžalas – vaikus su pagalbos poreikiais. Populistinė jos kalba nukreipta prieš politinius oponentus, tuo pačiu juodinant (su nelabai maskuojamu fašizmo prieskoniu) įtraukiojo ugdymo idėją ir politiką, vaikai gąsdindami vaikais, kurie turi poreikių pagalbai. Merė neturi atsako į vaikų įvairovę, į įvairius vaikų poreikius pagalbai kaip tik selekciją, segregaciją ir vaikų su negalia vaizdavimą juodomis spalvomis.
Iš Švietimo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad Širvintų rajono savivaldybei įtraukiojo ugdymo plėtotei skiriamas biudžetas savivaldybės išleidžiamas visai kitu tikslu. Švietimo viceministro Igno Gaižiūno „Facebook“ paskyroje skelbtais duomenimis, Širvintų rajono savivaldybė 2022 m. įtraukiąjąm ugdymui skyrė 292 tūkst. EUR, o 2023 m. jau skyrė tik 31,3 tūkst. EUR. Tuo tarpu valstybė 2022 m. Širvintoms skyrė 471 tūkst. EUR, o 2023 m. 522 tūkst. EUR. Šiais metais Širvintoms suplanuota skirti 600 tūkst. EUR. Anot viceministro, valstybės finansavimas švietimo pagalbai Širvintose didėja, o Širvintų dalis mažėja. Todėl ir neturi specialistų, nepritaiko bendrojo ugdymo sąlygų vaikams su pagalbos poreikiais. Kur, mere, išleidžiate vaikams, turinčių poreikių pritaikyti ugdymo aplinkas, skirtus pinigus?
Diskriminacinė „agresyvaus vaiko“ etiketė
Nerimo dėl įtraukiojo ugdymo fone žodis „negalia“ tapo negatyviai vaiką apibūdinančio žodyno trigeriu. Etiketės „agresyvus vaikas“ ar „emocijų ir elgesio sutrikimai“ tapo negalios ir įtraukiojo ugdymo sinonimais bei tariamu argumentu šalinti vaiką iš bendrojo ugdymo sistemos ar atsisakyti jį priimti. Kad vaikai nebūtų baudžiami šitaip juos neigiamai apibūdinant, būtina dekonstruoti diskriminacinį žodyną.
Kaip apibrėžia Amerikos psichologijos asociacijos žodynas, agresija laikoma reakcija į frustraciją arba išmoktas elgesys, nukreiptas į fizinės ar psichologinės žalos padarymą. Agresija niekaip nėra siejama su negalia, kokia ji bebūtų, negalia nėra agresyvaus elgesio šaltinis. Emociniai ir elgesio sunkumai ar sutrikimai nėra negalios atributas, tai yra tiesiog vaikų grupė, kuriems reikalingas padidintas pedagoginis bei psichologinis dėmesys ir pagalba, kaip tai išsamiai aprašyta dar 2017 metų Švietimo ir mokslo ministerijos 5-ame leidinio „Švietimo problemos analizė“ numeryje.
Negalią turintys vaikai, kaip ir visi vaikai, gali elgtis ne pagal priimtas tinkamo elgesio normas. Kaip ir visiems vaikams, taip ir vaikams su negalia, gali pasireiški įvairios reakcijos, kurios nėra malonios aplinkiniams, gali turėti atžarumo ir atgrasumo požymių. Nervingas elgesys ar impulsyvios reakcijos nėra sąmoningas siektis sužeisti kitus ar pažeisti taisykles. Iš tiesų toks elgesys nėra toleruotinas, bet būtina suprasti, kad agresija nekyla iš negalios, o labiau kaip atsakas į vaiko savybių jo ar jos aplinkoje nesupratimą, nepritaikytas ugdymo sąlygas, pagalbos poreikio netenkinimą. Be to, neretai vaiko su negalia netoleruotiną elgesį sukelia vaikų be negalios patyčios ar smurtas prieš jį ar ją. „Agresyvaus vaiko“ etiketė tėra iki-sąmoninės kitoniškumo baimės maskuotė.
Įtraukusis ugdymas reiškia paramą mokytojui
„Įtraukusis ugdymas prasidės tik tuomet, kai bendrojo ugdymo mokytoja/s panorės, kad vaikas su negalia būtų jo/jos klasėje“, – taip man kartą atsakė vienos įtraukios ugdymo mokyklos Lietuvoje pedagogės. Vien specialistai ir mokytojai padėjėjai nėra pakankama įtraukiojo ugdymo sąlyga. Bendrojo ugdymo mokytojo supratimas ir noras yra viena esminių įtraukiojo ugdymo sąlygų.
Nerealu sužadinti norą vien paprašius. Kad įtraukusis ugdymas būtų, privalu remti bendrojo ugdymo mokytoją. Ne specialistai, o bendrojo ugdymo mokytojai moko vaikus. Paramos mokytojui formos yra įvairios – nuo vaikų skaičiaus klasėje mažinimo, specialistų pagalbos iki kvalifikuoto mokytojo padėjėjo klasėje. Nesuteikdami paramos mokytojui diskredituojame įtraukųjį ugdymą. Specialistų trūkumas labai dažnai pasitelkiamas kaip tariamas argumentas neįgyvendinti įtraukiojo ugdymo. Tokie pasisakymai rodo įtraukiojo ugdymo esmės nesupratimą, yra ydinga išankstinė nusistatymo „prieš“ pozicija, nes ne specialistai ugdys vaikus su negalia, o bendrojo ugdymo mokytojai. Pagrindinis pedagogas turi būti bendrojo ugdymo mokytojas, specialisto uždavinys yra pritaikyti ugdymo sąlygas vaikus, kad šis/ši galėtų sėkmingai mokytis kartu su visais vaikais.
Todėl ir bendrojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimo klausimai turėtų būti siejami su darbo su įvairoviška, heterogenine klase metodais, kur ugdymo turinys ir mokymosi procesas priderinamas prie individualių poreikių, kad kiekvienas vaikas galėtų plėtoti savo gebėjimus. Mokytojų kompetencijos, jų pedagoginė reputacija, kaip ir įtraukųjį ugdymą įgyvendinančių mokyklų reputacija smarkiai išauga.
Įtraukusis ugdymas yra dialogas ir vaiko pažinimas
Realus pokytis arba tinkamas ugdymosi sąlygų pritaikymas vaikams, kurie dėl savo negalios tam turi poreikį, įvyks, kai įvyks įtraukties tikslu grindžiamas ugdymo įstaigos administracijos, pedagogų, tėvų ir vaiko dialogas. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, jo ar jos savybes. Tik nuolatinio dialogo būdu mokytojai iš tėvų sužinos, koks yra vaikas, kokios jo ar jos savybės, kas vaiką skatina, o kas, priešingai, stabdo ir kelia jo ar jos aukščiau minėtą neigiamą reagavimą. Vadinasi, tėvai yra pedagogų resursas. Įtraukiojo ugdymo praktika prasideda nuo vaiko su negalia, jo ar jos tėvų, pedagogų ir mokyklos administracijos dialogo, supratimo apie vaiko poreikius ir pagalbos jam/jai būdų suvokimą. Dialogas neturi vykti vaiką paliekant už durų, vaikas turi būti dialogo dalyvis, tuomet visi ugdymo dalyviai mokysis ir tobulės drauge. Pagarba besivystantiems vaiko su negalia gebėjimams yra dialogo įtraukiojo ugdymo kontekste pamatas.
Įtraukusis ugdymas yra procesas
Pasaulyje nėra nė vienos mokyklos, kur įtraukusis ugdymas būtų įgyvendintas šimtu procentų. Nerimas neretai virsta argumentu, kad nepakankamai pasiruošta, reikia pasiruošti. Įtraukiojo ugdymo atveju niekada nebus taip, kad bus daug specialistų, mažos klasės, išmokti nauji mokymosi būdai, o jau tuomet priimtas vaikas su negalia, su poreikiais pritaikyti ugdymo sąlygas. Įtraukusis ugdymas yra nuolatinis procesas, kelionė, kur mokomasi, kur suprantama, kad pagarbos ir pagalbos vaikui organizacinė kultūra yra naudinga visiems. Niekada taip nebus, kad nieko nebereikės keisti, nebesimokyti, kad įtraukusis ugdymas taps šimtaprocentiniu faktu. Kiekvienas vaikas su negalia turi skirtingų ugdymo sąlygų pritaikymo poreikių, tad kaskart, atėjus vaikui į mokyklą, reikia ieškoti naujų sprendimų. Įtrauki mokykla yra ta, kuri gerbia įvairovę, supranta vaiką su negalia, dialoguoja su tėvais, pritaiko ugdymo sąlygas pagal vaiko savybes ir poreikius, aiškiai siekia įtraukties tikslo. Švietimas, kaip bet kuri socialinė žmogaus teisė, yra realizuojama progresyviai, tai yra kiekvieną dieną turint aiškų įtraukties tikslą.
Įtraukusis ugdymas – realios lygybės šansas
Formaliai, pagal Konstitucinę nuostatą (29 straipsnis), visi asmenys lygūs. Vis dėl to toks formalus lygybės supratimas lieka aklas visuomenėje esantiems nelygiaverčiams galių santykiams, aklas žmonių grupėms, kurios dėl vienų ar kitų savo ypatybių yra dominuojamos labiau privilegijuotųjų. Vaikai su negalia yra tokia grupė, kuriai lygybė užkardoma jiems nepritaikant bendrojo ugdymo aplinkų, juos siunčiant į vien jiems specialiai sukurtas, atskiras nuo bendrųjų ugdymo aplinkas, ar, kaip išsireikšta Širvintų rajono merės, globos aplinkas.
Todėl reikalingas gilesnis lygybės supratimas, kad žmonės su negalia, įskaitant vaikus su negalia, patiria sisteminę diskriminaciją, todėl būtinas esamos diskriminacinės tikrovės keitimas diegiant galimybes išlyginančias, socialinį teisingumą skatinančias priemones. Įtraukusis ugdymas atlieka šią realios, ne tik formalios, lygybės užtikrinimo funkciją, tuo įtraukusis ugdymas yra visuomenės demokratizacijos proceso integrali dalis.
Tik įtraukusis ugdymas suteikia gyvenimo šansus vaikams su negalia, tik dėl įtraukiojo ugdymo vaikams su negalia atsivers profesinis rengimas, aukštasis mokslas, darbo rinka. Tik dėl įtraukiojo ugdymo vaikai su negalia, tapę suaugusiais, galės būti visaverčiais visuomenės piliečiais, be to, prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėmis grįstos visuomenės kūrimo. Lietuva yra pasirinkusi demokratinės šalies kelią, o įtraukusis ugdymas yra tarptautinės žmogaus teisių teisės, taigi, ir demokratinės valstybės integrali dalis!
