Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Jūratė Juškaitė. Tegu moka Seimo nariai

Jūratė Juškaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Jūratė Juškaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė | 2023 05 29

Po svarstymo Seimui pritarus Civilinės sąjungos įstatymui, atsirado naujų iniciatyvų, kuriomis bandoma kaišioti pagalius į įstatymo ratus.

Opozicijoje esanti Seimo narių grupė – Rita Tamašunienė, Agnė Širinskienė, Aušrinė Norkienė ir Laima Nagienė – registravo pasiūlymą Civilinės sąjungos įstatymui, pagal kurį įstatymo įsigaliojimas būtų nukeltas iki kitų Seimo rinkimų. Pasiūlymo autorės remiasi sociologinėmis apklausomis. Anot jų, apklausos vienareikšmiškai rodo, kad visuomenė ne tik tokiam įstatymui nepritaria, bet palaikymas jam dar ir mažėja.

Po balsavimo registruotas ir dar vienas pasiūlymas – apibrėžti civilinę sąjungą kaip šeimos santykių nekuriantį institutą. Tokį pasiūlymą pateikė Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Juozas Baublys, Jonas Varkalys ir Ričardas Juška.

Pradėsiu nuo to, kad darosi vis įdomiau, kaip prieš rinkimus Liberalų sąjūdis pažiūrės į akis savo rinkėjams. Dalis šios frakcijos narių nebalsavo už savo pačių ilgalaikį rinkiminį pažadą  – įteisinti partnerystę. Dabar turime situaciją, kai trys liberalai ne tik nesilaiko savo rinkiminių pažadų, bet ir registruoja iniciatyvą, kuri dar labiau sumenkintų jau ir taip iš visų pusių „sukompromisintą“ Civilinės sąjungos įstatymą. Toks pasiūlymas iš esmės užkirstų kelią ir partijos pažadų įgyvendinimui.

Veidmainyste dvelkia ir nuolat kartojamas sociologinių apklausų argumentas, nes toks situacijos vertinimas – mažų mažiausiai vienpusis.

Per pastaruosius kelerius metus pasirodė kelios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos, kurias užsakė Prezidentūra bei Laisvos visuomenės institutas. Apibendrinus, šios apklausos rodo, kad apie 70 proc. gyventojų nepritaria tos pačios lyties partnerystei, ir toks nepritarimas neva didėja. Beveik visos minėtos apklausos viešojoje erdvėje buvo smarkiai sukritikuotos sociologų dėl neaiškių, suponuojančių bei krūvį sukuriančių klausimų formuluočių.

Matyt, ne veltui.

Praėjusių metų rudenį DELFI.lt atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei du iš trijų lietuvių (70,32 proc.) palaiko skirtingų lyčių asmenų, o kas antras (49,6 proc.) – tos pačios lyties civilines sąjungas. Apklausą užsakė Lietuvos žmogaus teisių centras, klausimus suformulavo užsienio tyrimų centruose dirbantis sociologas Vytenis Juozas Deimantas. Ją, išlaikant amžiaus ir lyties proporcijas, atitinkančias Lietuvos gyventojų sudėtį pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis, pro bono atliko jau minėtas portalas  DELFI.lt.

Kitos apklausos, pavyzdžiui, 2021 m. rinkos tyrimų įmonės „Norstat“ atlikta apklausa parodė, kad palaikymas tos pačios lyties asmenų partnerystei siekia 30 proc. Be to, šiais metais KOG rinkodaros ir komunikacijos instituto bei komunikacijos agentūros „Adverum“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad tos pačios lyties partnerystę palaiko 34 proc. Lietuvos gyventojų. Kas iš esmės reikštų, kad palaikymas didėja.

Kur yra tiesa ir koks tikslus palaikančiųjų procentas – kas trečias ar kas antras – vienareikšmiškai pasakyti sunku. Telefoninių apklausų metu klausti apie visuomenėje aistras keliančius klausimus yra sudėtinga. Galvodami, kad dauguma nepalaiko jų nuomonės, žmonės dažnai nedrįsta būti baltomis varnomis ir įvardyti, jog nemato nieko blogo, jei tos pačios ar skirtingų lyčių poros galės sudaryti partnerystę. Tuo tarpu tie, kurie tapatinasi su nuomone, kurią mato kaip dominuojančią visuomenėje, daug entuziastingiau tai išsako, iškreipdami realų visuomenės paveikslą. Pykstantys ir nepritariantys visada matomi labiau.

Kita vertus, internetinės apklausos leidžia pasakyti savo nuomonę, nebijant sulaukti neigiamos klausėjo reakcijos. Dėl didelės interneto skvarbos internetinės apklausos keičia įprastas apklausas telefonu. Tačiau, žinoma, kad jos taip pat gali turėti savo niuansų – pavyzdžiui, internetu gali būti linkę naudotis labiau su technologijomis draugaujantys, aukštesnės socialinės padėties žmonės. Tai taip pat gali turėti įtakos apklausų rezultatams.

Tad kaip pamatuoti  ir susigaudyti? Į šį klausimą siūlau pažiūrėti iš beveik 20 metų istorinės perspektyvos.

Kai 2005 m. Etninių tyrimų centras paklausė, su kokiais visuomenės grupių atstovais Lietuvos gyventojai nenorėtų gyventi kaimynystėje, homoseksualius asmenis „lenkė“ tik romai. Net 61 proc. gyventojų nenorėjo turėti homoseksualaus kaimyno. Einant metams, visuomenės nuomonė kito į gerąją pusę. Pavyzdžiui, 2011 m. šis skaičius buvo 45 proc., 2022 m. rudenį jis sumažėjo iki 36 proc. Nors šiek tiek daugiau nei trečdalis visuomenės iki šiol nepalankiai žiūri į homoseksualius kaimynus, vis dėlto tokį pokytį galime laikyti tikra sėkmės istorija.

Visuomenės nuomonė palankėja ir tiesiogiai klausiant apie partnerystę. Pavyzdžiui, 2012 m. tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas pritarė tos pačios lyties partnerystėms. Šiandien, net ir remiantis mažiau palankiomis apklausomis, šis skaičius jau siekia trečdalį. Kitaip tariant, palaikytojų gretos per dešimtmetį išaugo tris kartus. Ypač svarbu, kad palaikymas aiškus tarp jaunesnės kartos atstovų (iki 35 m. amžiaus).

Nors civilinei sąjungai oponuojantys politikai tai puikiai mato ir supranta, vis dėlto jie ir toliau daro viską, kad primestų savo normas ir supratimą, nepaisydami visuomenėje vykstančio pozityvaus virsmo.

Na ir pabaigai.

Paradoksalu, kad tą pačią dieną, kai po svarstymo pritarta Civilinės sąjungos įstatymui, Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Buhuceanu ir 20 kitų prieš Rumuniją pasakė, kad visuomenės nuomonė negali būti pagrindas varžyti žmogaus teises ir laisves, o valstybė turi pareigą apsaugoti visas šeimas, nepriklausomai, ar sukurtos santuokos, ar kitu pagrindu.

Teismas taip pat pabrėžė, kad šeimų statusas turi būti sureguliuotas tinkamai ir negali būti pakeičiamas ūkinio-komercinio pobūdžio teisiniu reguliavimu.

Kitaip tariant, jei Lietuvos Seimas pritars Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui ir Civilinės sąjungos įstatymą pavers tik ūkine transakcija, toks reguliavimas neabejotinai bus pripažintas kaip pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvenciją. Tuomet nepadės ir Seimo narių manipuliacijos sociologinėmis apklausomis.

Tad jei dėl dalies žmonių, gyvenančių Lietuvoje, J. Baubliui, J. Varkaliui, R. Juškai,  R. Tamašunienei, A. Širinskienei, A. Norkienei ir L. Nagienei širdies neskauda, tegul jie ir padengia Lietuvai priteistas išlaidas, kai šalis vieną po kitos pralaimės bylas Strasbūre.

Kompensacijas siūlau mokėti iš savo (ne parlamentinių lėšų) kišenės.

Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Mano teisės: Kokybiško žmogaus teisių diskurso stiprinimas Lietuvoje“. Projektas yra Aktyvių piliečIų fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.



Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki