Į šios savaitės darbotvarkę Seimas įtraukė svarbų, labai ilgai į šoną stumtą klausimą. Pateikimo stadijoje Seimo nariai spręs, ar pataisos, turinčios aiškiai uždrausti vaikų viliojimą internete, sulyginti bausmes už seksualinį smurtą prieš moteris ir vyrus, bausti už seksualinį priekabiavimą viešose vietose bei seksualinį priekabiavimą prie kolegų darbe toliau bus svarstomos Seime.
Pataisų paketas numato ir dar vieną labai svarbų pokytį – laisvanoriško sutikimo seksualiniams santykiams įvedimą.
Šis tekstas – apie sutikimą ir realias jo nebuvimo pasekmes žmonių, išgyvenusių seksualinį smurtą, gyvenimams. Skirkite kelias savo gyvenimo minutes Emilijos istorijai ir suprasite, kodėl sutikimo principas toks svarbus.
Įsivaizduokite – kaimo turizmo sodyba šalia ežero kranto. Rami, jauki vieta. Joje prie pat ežero kranto auga maždaug 30-40 metų brandus beržas, kelios obelys, kurios mena ankstesnius šios vietos savininkus. Visa kita – euro remontas su keliais nelabai natūraliai atrodančiais kaimiškais akcentais.
Nors sodyboje yra viena kita vaikams įrengta pramoga, ši sodyba iš esmės yra skirta darbo vakarėliams, draugų kompanijoms, kurioje žmonės gali išgerti, linksmai praleisti laiką, o jei išgėrė daugiau nei planavo, pašokti ant stalų.
Į sodybą kartu su maždaug 10 draugų kompanija atvažiuoja Emilija. Ji šiuo metu neturi partnerio ar partnerės, todėl kambaryje apsigyvena su Akvile, sena paauglystės drauge. Į sodybą atvažiuoja ir Martynas, buvęs Emilijos vaikinas. Jie išsiskyrė prieš metus, žaizdos, atrodo, daugmaž užgijusios.
Naktį sodyboje vyksta vakarėlis, kažkas dar išsitraukia žolės. Emilija gerai leidžia laiką, bet jaučia, kad laikas pailsėti – jei dar bent vienas kokteilis, rytoj ji nepakels galvos. Ji nueina į savo kambarį ir vos pasiekusi lovą smigte sminga į miegą.
Paryčiais ji pabunda ir pro grindis siekiantį langą ji mato siūbuojant beržą. Per akimirkos dalį ji supranta, kad siūbuoja ne beržas, o jos kūnas. Ant jos viršaus, į ją įsiskverbęs Martynas.
Emiliją ištinka šokas, jos kūnas tarsi „išsijungia“, ji jaučia, kad sako „ne“, tačiau supranta, kad jos žodžiai yra begarsiai, jos lūpos nieko neištaria. Ji tarsi į krantą išmesta žiopčiojanti žuvis, negalinti išleisti nė garso.
Martynas „baigia į ją“, išeidamas lyg užtvirtindamas kad tai, kad kas tik įvyko, yra teisinga, pasako „Žinojau, kad manęs pasiilgai“.
Emilijos kūną po truputį apleidžia sąstingis, ji pradeda drebėti, apsivemia. Ji supranta, kad kažkuriuo metu kambaryje pasirodys Akvilė, tad skubiai pradeda valyti vėmalus, atidaro langą. Kas nutiko tą naktį ji pirmą kartą papasakoja savo psichoterapeutei. Tai įvyksta maždaug po dviejų metų. Jai buvo gėda – kad būtent jai taip nutiko, kad prievartaujama ji nepasakė nė žodžio, nepasipriešino, kad buvo TOKIA girta.
Tačiau tai, kas nutiko Emilijai, nėra tik „Emilijos fenomenas“. Psichologai sako, kad patirdami pavojų žmonės reaguoja trimis būdais: bėga, kovoja arba sustinga. Tai yra automatinės mūsų nervų sistemos reakcijos, mes jų negalime pasirinkti.
Kai sustingstame, mūsų kūnas „užšąla“, kad liktų nepastebėtas; nervų sistema tarsi „stabdo“ judėjimą; gali atsirasti atsiribojimo arba disociacijos jausmas.
Būtent tai ir nutiko Emilijai. Štai kodėl šiaip jau gyvenime gana aktyvi moteris prievartaujama negebėjo išleisti nė garso. Tyrimai rodo, kad būtent tai nutinka dviem iš trijų seksualinį smurtą išgyvenusių žmonių.
Jos istorija neatsidūrė ir greičiausiai jau niekada neatsidurs policijos suvestinėse. Tose suvestinėse nėra ir daugelio kitų žmonių istorijų. Jei žiūrime į Baudžiamojo kodekso straipsnius 149, 150, kurie baudžia už seksualinį smurtą, matome, kad registruoti nusikaltimai 2024 ar 2025 metais nesiekia šimto. Pusė šių nusikaltimų – prieš nepilnamečius.
O dabar sustokite akimirkai ir įsiklausykite – ES pagrindinių teisių agentūros atlikta apklausa rodo, kad seksualinį smurtą Lietuvoje yra patyrusi viena iš dešimties. Išžaginimą – septyni procentai arba maždaug 100 000 Lietuvoje gyvenančių moterų.
Praraja tarp realybės ir oficialiosios statistikos – didžiulė praraja. Ji nemažės, jei iš esmės nepakeisime savo požiūrio į seksualinį smurtą ir jo apibrėžimo.
Šiuo metu Lietuvoje galioja vadinamasis prievartos modelis, kuris reikalauja, kad prievartaujamas žmogus aktyviai ir aiškiai priešintųsi, parodytų, kad ji ar jis nesutinka turėti lytinių santykių. Kitaip tariant, ne Martynas turi paklausti Emilijos, ar ji tikrai jo pasiilgo, kaip Martynui pasirodė arba norėjo pasirodyti. Tačiau Emilija turi nesustingti ir pradėti šaukti, galbūt panaudoti fizinę jėgą ir taip parodyti Martynui, kad ji jo tikrai nepasiilgo.
Paprastai tariant, jei Emilija būtų nuėjusi į policiją ir būtų papasakojusi, kas tą naktį nutiko, jos greičiausiai būtų paklausę, „o kaip Martynas turėjo suprasti, kad tu jo nenori, tu juk nesipriešinai“.
Tačiau toks, prievartos modelis, yra pasenęs, jis neatspindi ne tai, ką mokslas sako apie žmogaus elgesį pavojaus metu, bet ir pasenęs Europos Sąjungos teisinio reguliavimo kontekste. Šių metų pradžioje 17 ES valstybių savo seksualinio smurto įstatymus buvo pakeitusios į tokius, kurie seksualinį smurtą apibrėžia per sutikimo nebuvimą. Galbūt Estija taps 18 -ąja, jos parlamente šiuo metu taip pat atitinkamos pataisos.
Koks turi būti sutikimas? Duodamas laisva valia; aiškus ir nedviprasmiškas; gali būti atšauktas bet kuriuo metu; turi būti duodamas asmens, galinčio priimti sprendimą.
Ne, tam nereikia raštiško susitarimo. Pakanka atsiklausti arba interpretuoti iš aiškiai išreikštos kūno kalbos, kai žmogus inicijuoja, nedvejoja, nestingsta.
Ar seksualinį smurtą apibrėžus per susitikimo nebuvimą ir Lietuvoje, tai reikš, kad Martynas bus automatiškai kaltas, nes taip pasakė Emilija? Daugeliui, net ir politikams, mažiau susidūrusiems su seksualinio smurto realybe, kyla šis klausimas.
Atsakymas vienareikšmis – NE. Emilija, kaip ir bet kurio kito nusikaltimo atveju turės pateikti savo įvykių versiją ir ją įtikinamai pagrįsti. Tačiau keisis jos įrodinėjimo objektas –iš jos nebebus reikalaujama įrodyti, kad ji priešinosi ir kad tai darė tokiu būdu, kad Martynas tikrai turėjo suprasti, jog ji nenori seksualinių santykių. Ji turės įrodyti, kad Martynas negavo jos sutikimo – nei žodinio, nei išreikšto kūno kalba.
Martynas turės suprasti, kad prieš pradėdamas skverbtis, turi gauti to žmogaus sutikimą. Sutikimas nėra duodamas, kai žmogus miega ar yra girtas. Sutikimas nėra, kai žmogus guli sustingęs ir disocijavęs. Kad lengviausia įsitikinti, ar sekso nori abu dalyvaujantys žmonės, paklausiant.
Seimo nariai negali pakeisti to, kas nutiko Emilijai. Tačiau jie gali nuspręsti, kokią žinią valstybė siunčia tūkstančiams kitų žmonių. Ar jų patirtis bus pripažinta, ar ir toliau bus klausiama, kodėl jie nešaukė ir nesipriešino? Ar smurtautojai sulauks atsakomybės, ar ir toliau nebaudžiami galės prievartauti mūsų artimuosius, draugus ar kaimynus?
Laikas pasakyti, kad blogai yra blogai, nebeieškoti pasiteisinimų ir aiškiai stoti į nukentėjusiųjų pusę.
Jei patyrėte seksualinį smurtą, trauma neturi galiojimo laiko. Prabilkite, kreipkitės į centrą „Prabilk“. Nemokama, konfidenciali pagalba darbo dienomis nuo 13:00 iki 17:00 val. teikiama telefonu +370 661 69 990 arba pokalbiais internetu (angl. chat) www.prabilk.lt
Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Ne tik kalbėti – keisti: švietimu ir bendruomenės balsu prieš smurtą“. Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau komentare išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už ją atsakinga.
