Ką pernai nuveikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

Šiandien Seime pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) veiklos ataskaita. Institucijos atstovai apžvelgė svarbiausius metų darbus, išklausė nevyriausybinių organizacijų pastabas bei supažindino, ko sieks ateityje.

Dėl galimai pažeistų lygių galimybių ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais į Tarnybą 2016 m. iš viso kreiptasi 607 kartus. LGKT pradėjo 328 tyrimus, 113-oje pažeidimai pasitvirtino, 174 atvejais atsisakyta juos nagrinėti. Diskriminacijos pagrindas, dėl kurio kreipėsi daugiausiai asmenų – lytis. Antrąją vietą užima diskriminacija dėl amžiaus, trečiąją – negalia. Galimą diskriminaciją žmonės dažniausiai pastebėjo vartotojų teisių apsaugos ir darbo santykių srityse.

Kaip vieną reikšmingiausių pasiekimų, LGKT atstovai įvardijo naujas Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo redakcijas. Jomis apribotas Tarnybos vadovo kadencijų skaičius, įtvirtinta nuostata, draudžianti kontrolieriui dalyvauti politinių partijų veikloje, įvesta pareiga turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir dešimties metų teisinio darbo stažą. Tarnybai taip pat pavesta vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą.

2017 m. LGKT savo svetainėje pradės viešai skelbti lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų įgyvendinimo eigą – visi norintys galės stebėti kaip yra vykdomos rekomendacijos ir siūlymai. Tarnyba ir toliau teiks teisės aktų, už kurių priežiūrą atsakinga LGKT, stiprinimo pasiūlymus, kels darbuotojų kvalifikaciją, aktyviai bendradarbiaus su nevyriausybinėmis organizacijomis ir akademine bendruomene. Šiemet planuojama sukurti elektroninį Lietuvos savivaldybių žemėlapį, kuriose matytųsi skirtingų rajonų padėtis įgyvendinant lyčių lygybę.

LGKT kaip vieną šių metų prioritetų išskyrė kovą su smurtu prieš moteris. Kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sakė sieksianti Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tai įpareigotų stiprinti nukentėjusiųjų apsaugos mechanizmą, padėtų šviesti visuomenę apie lyčių vaidmenų stereotipų  ir smurto artimoje aplinkoje žalą.

Pristatyme dalyvavęs Nacionalinė LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko, pabrėždamas prastą translyčių asmenų situaciją, klausė, ar Lygių galimybių įstatyme galėtų atsirasti draudimas dėl lytinės tapatybės. „Ne „galėtų“, o turėtų atsirasti“, – atsakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dar nėra sudaryta darbo grupė, kuri, Vyriausybės įsakymu, turėtų parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančius projektus. Jei vilkinimas sudaryti tokią grupę tęsis toliau, LGKT vadovė pažadėjo inicijuoti kreipimąsi raštu ir susitikimus su ministrais.

VšĮ „Diversity Development Group“ direktorius dr. Karolis Žibas pasakojo, kad beveik kiekvieną dieną girdi, kaip atsisakoma išnuomoti būstą pabėgėliams. „Nežinau, kodėl pačios nevyriausybinės organizacijos nesikreipia, neformuoja skundų, bet, man atrodo, kad galbūt vienas ar du jūsų pačių inicijuoti tyrimai apskritai pakeistų integracijos kursą“, – svarstė jis.

A. Skardžiuvienė sakė, kad planuoja susitikti su organizacijomis, dirbančiomis integracijos srityje ir ieškoti būdų, kaip spręsti pabėgėlių diskriminacijos problemas. Jos aktualios ne tik būsto paieškoje, bet ir kitose gyvenimo situacijose, paliečia ne tik religijos ar tautybės, bet ir kitus diskriminacijos draudimo pagrindus.

 Su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metinę veiklos ataskaita galite susipažinti čia.

Norėdami paremti portalo „Manoteises.lt“ plėtrą, galite tai padaryti skirdami 2 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio. Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia. Dėkojame!