Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Skaitinys

Kaip lytinio švietimo stoka skatina fobijas Lietuvoje

Meike de Roest | 2016 03 31

Aštuntą valandą vakare viena moterų komanda renkasi žaisti krepšinio. Toks vaizdas nieko labai nestebina šalyje, kur dažniau pataikomi tritaškiai nei važiuojama dviračiu. Tačiau apie 50% visų lietuvių mano, kad šios moterys nebūtinai turi turėti tokias pačias teises, kaip ir kiti piliečiai.

Kadangi šios moterys yra lesbietės, biseksualios ar translytės, tikėtina, kad jos susiduria su kur kas daugiau sunkumų savo kasdieniame gyvenime nei jų heteroseksualūs bendrapiliečiai. „Eurobarometro“ apklausa „Diskriminacija 2015 ES“, parodė, kad 71% lietuvių nepalaiko tos pačios lyties santuokų. Tai dvigubai daugiau už Europos vidurkį (33%).

Klaidinanti informacija

Pasak psichologės ir seksologės Kamilos Gasinskos, netolerancijos LGBT asmenims šaknys glūdi lytiniame švietime, nes, anot jos, toks „praktiškai neegzistuoja“.

„Šiuo metu Lietuvos Seime nėra pateikta jokių įstatymų projektų, kurie galėtų pakeisti situaciją. Karkartėmis tokie projektai atsiduria darbotvarkėje, bet dauguma Seimo narių tokių iniciatyvų nepalaiko, todėl tikimybė, kad jie bus priimti – maža“, – aiškina K. Gasinska.
,,Kai lankiau seksologijos kursą Vilniaus universitete, vienas iš mano dėstytojų aiškino, kad homoseksualumas yra liga“, – tęsia K. Gasinska – ,,Tad klaidinančios informacijos Lietuvos švietimo sistemoje vis dar labai daug.“

Tėvų galia

Mokytojams, kurie norėtų ir galėtų inicijuoti diskusijas apie seksualumą su mokiniais, tai daryti sunku: kai vaikų tėvai yra konservatyvūs lytinio švietimo atžvilgiu, apribojamos ir mokytojo galimybės.

,,Tėvai skundžiasi mokyklos administracijai, kai vienas ar kitas mokytojas yra „per daug atviras“. Dėl baimės netekti darbo mokytojai prisitaiko prie tėvų reikalavimų. Taip situacija nesikeičia“, – pasakoja Vilma Gabrieliūtė, nevyriausybinės organizacijos „Įvairovės ir edukacijos namai“ įkūrėja. V. Gabrieliūtė veda mokymus, kuriuose kuriama erdvė tėvams ir mokytojams mokytis, dalintis patirtimi bei diskutuoti apie lytinį švietimą.

„Kontraceptikai yra brangūs ir jauni žmonės neturi pakankamai žinių apie juos“, – tęsia edukologė, –„O jų gaunama informacija dažnai remiasi mitais ir klaidingais įsitikinimais“.

Tokia situacija atsispindi ir skaičiuose: kiekvienais metais iš tūkstančio 15-19 metų merginų vidutiniškai gimdo  13,7. Šis skaičius kaimo vietovėse siekia 18,4. Lyginant su Europos Sąjungos šalimis, Lietuva užima aštuntą vietą nuo galo.

,,Trūkstant lytinio švietimo, mokyklose ne tik tarpsta homofobija ir seksizmas, taip pat nesugebame užtikrinti vaikų teisės į sveikatą ir gerovę“, – aiškina V. Gabrieliūtė.

Mes esame žmonės, ne propaganda

Tos pačios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 71% Lietuvos respondentų niekada neatsiskleidė esantys LGBT bendruomenės nariai, 81% ,,dažnai arba visada“ slėpė buvimą LGBT (lesbietė, gėjus, biseksualus, translytis) mokykliniame amžiuje, iki 18-os metų. Tai didžiausias rodiklis Europoje. Tik 1% respondentų teigė visada atvirai kalbėję apie savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę (tai žemiausias rodiklis Europoje).

Šią vasarą Lietuvoje trečiąkart vyks festivalis „Baltic Pride“. Birželio 18 d. Vilniaus gatvėse atsiras vietos dideliam paradui. Kasmet eitynių šeimininkė būna vis kita Baltijos šalis. Šių metų eitynių tema – ,,Mes esame žmonės, ne propaganda!“

Pavadinimas susijęs su ponu Bernatoniu, Teisingumo ministru, kuris televizijos tiesioginio eterio metu pasakė, kad kartu gyvenančių homoseksualių porų Lietuvoje per mažai, jog būtų priimtas tos pačios lyties partnerystės įstatymas. Anot jo, „propagandos“ apie LGBT asmenis daugiau nei realių homoseksualių žmonių Lietuvoje.

Ryšys per sportą

Kol  Vilniaus krepšinio komanda, kaip įprastai, treniruojasi, LGBT bendruomenės narės turės toliau kovoti už savo teises. Prieš šešerius metus grupė rado būdą, kaip drauge praleisti laiką, tai joms – pagrindinis poreikis. Šiuo metu grupė jau priima pirmuosius LGBT remiančius komandos narius, kurie nebūtinai priklauso šiai bendruomenei.

Kol ateis diena, kai dauguma lietuvių galvos, kad šios komandos narės turi tas pačias teises, kaip ir visi kiti (heteroseksualūs) šalies piliečiai, šios stiprios moterys ir toliau niekieno nestebimos mėtys tritaškius.

medi

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki