Pakanka trumpam įsijungti sveikinimų koncertą ir tampa aišku  – motina (arba močiutė) yra centrinė figūra šeimoje. Jai skiriami posmai ir „visos pasaulio gėlės“. O tėtis? Kartais skamba dainos ir jam, tačiau koks yra lyginamasis šių kūrybinių dedikacijų santykis? 1:10? 1:100?

Kol vienos demokratijos pratinasi konstruoti reklamas apsieinant be lyčių stereotipų – tokia, pavyzdžiui, neseniai tapo Didžioji Britanija, pripažinusi šią praktiką žalinga[1], – kitose tenka susidurti su verslo simpatija stereotipams. Negana to, jų atkartojimas laikomas tabu laužymu.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė degalinės tinklo „Emsi“ vadovui skyrė įspėjimą už seksistinio turinio reklaminę žinutę Joninių proga.

Anot Statistikos departamento, Lietuvoje moterys uždirba vidutiniškai 14,4 proc[1]. mažiau negu vyrai. Šalia kitų veiksnių, atotrūkį lemia ir diskriminacija, kai darbdaviai moka moterims mažesnius atlyginimus vien dėl to, kad jos moterys. 24 m. grafikos dizainerė pasakoja susidūrusi su tuo savo darbe. O dvi valstybės įmonėje dirbančios vilnietės tikina, kad seksizmas ir nepagarbus elgesys su moterimis

Moterį įverginti lengviausia per jos vaisingumą. Būtent per vaisingumą įvairiais amžiais ir įvairiose civilizacijose moterys buvo kontroliuojamos, palaikomas jų žemesnis socialinis ir politinis statusas. Akcentuojant moters reprodukcinę paskirtį iš jos buvo ir yra atimama visapusė galimybė pačiai spręsti apie savo gyvenimo pasirinkimus. Visais laikais urbšiai, dagiai ir doveikos kūrė moterų kontrolės schemas, pirmiausia pavadindami jas

Socialiniame tinkle verda karštos diskusijos dėl Ugdymo plėtotės centro tinklalapyje pateikiamos Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos papildomos medžiagos „Moteriškosios tapatybės ir lyčių santykių modelio paieškos šiuolaikinėje visuomenėje“ esą „neprilygstamų krikščioniškos išminties ir moksliškumo perlų“. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tvirtina, kad ši medžiaga bus pašalinta.

Dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatoma juosta „Pavainikė“, pasakojanti apie XX a. pradžios Švediją: bendruomenė atstumia merginą, kuri skurde ir netekėjusi pagimdo dukrą. Nuo „tų laikų“ praėjo šimtas metų, visuomenė pasikeitė, tačiau, kaip teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, pokyčiai nebūna tiesiniai, tad ir dabartį vertinti turėtume nevienareikšmiškai.

Spalį prasidėsiantis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ žiūrovams pristatys specialią dokumentinio kino programą „Kokia tavo istorija?“ skirtą diskrimacijos temai. Siekdami atskleisti įvairias diskriminacjos formas, kviečiame skaitytojus dalintis savo istorijomis ir padėti kitiems peržengti tylos ribą. Šiandien kviečiame susipažinti su Laurynos studijų laiku prisiminimais.

Pradėsiu nuo prisipažinimo. Mintis apie auksinį seksizmą atėjo į galvą būtent todėl, kad ilgą laiką visai mėgdavau žiūrėti per LRT televiziją transliuojamą intelektinį žaidimą „Auksinis protas“, vedamą Andriaus Tapino ir Arūno Valinsko. Žiūrėjau, kol galiausiai įgriso beveik kiekvieno žaidimo metu kuriama nemaloni seksistinė atmosfera, jei žaidime dalyvaudavo nors viena moteris.