Norėdami keliauti pritaikytu tarpmiestiniu autobusu, žmonės su judėjimo negalia kelionę turėtų susiplanuoti iš anksto. Jie vežėjams apie savo planus keliauti turi pranešti net prieš pusantros paros. Be to, iš jų gali būti reikalaujama gerokai anksčiau atvykti į autobuso išvykimo vietą. Ar tokia keliavimo tarpmiestiniais autobusais tvarka nėra diskriminuojanti dėl negalios, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teiravosi vienas bendrovės „Skuodo autobusai“ klientas.
Vyrui užkliuvo vežėjų svetainėje skelbiamas toks reikalavimas: „siekiant užtikrinti, kad Jūsų norimu maršrutu važiuotų autobusas, pritaikytas riboto judumo asmenims, apie savo specifinius poreikius, susijusius su sėdima vieta, turite mums pranešti iš anksto“. Be to, keleivis sakė, kad pagal savivaldybės patvirtintą tvarką, tai reikia padaryti likus ne mažiau nei 36 valandoms iki kelionės pradžios. Taisyklės taip pat nurodo keleiviams su judėjimo negalia į stotelę atvykti 10 minučių iki autobuso išvykimo laiko.
Asmeniniams reikalams sutvarkyti turi per mažai laiko
Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad žmonėms su negalia pritaikyti autobusai važiuoja retai, dėl to kyla problemų. Vyras aiškino galintis pats atvykti iki stotelės, vežimėliu įvažiuoti į autobusą, jei yra mobilus pandusas ar rampa, tačiau bėda yra trumpas laiko tarpas tarp maršrutų. Jo tvirtinimu, atvykęs su reikalais, jis turi suspėti susitvarkyti per 70 minučių, nes priešingu atveju užtruktų apie 7 valandas.
„Tokiu būdu nesudaroma galimybė turėti tinkamo laiko tarpo, bent iki keturių valandų, tvarkant savo reikalus, vykstant gydymo tikslais ar tiesiog nusipirkti maisto“, – skundėsi vyras, atkreipęs dėmesį, kad keleiviai be negalios su tokiomis bėdomis nesusiduria.
Pareiškėjas ne tik įsitikinęs, kad dėl tokios tvarkos pažeidžiamas lygiateisiškumas ir patiriama diskriminacija, bet ir išreiškė susirūpinimą dėl sąvokos „neįgalieji“ vartojimo vežėjų paskelbtose taisyklėse. Jo nuomone, toks terminas gali žeisti visus žmones su negalia.
„Tinkamų autobusų turime mažai“
„Skuodo autobusai“ argumentavo, kad išankstinio pranešimo apie kelionę reikia dėl nepakankamo pritaikytų autobusų skaičiaus. Jų turima dvidešimt, iš jų tik keturi gali būti pritaikyti asmenų su negalia kelionėms. Bendrovės atstovai tikino, kad dėl to negalėtų tokios paslaugos teikti vienu metu visuose maršrutuose.
„Tam, kad galėtume suspėti laiku pasiruošti patenkinti gautą prašymą, reikia atlikti vairuotojų darbo grafiko pakeitimus, laiku pakeisti autobusų paskirstymo paskyras, supažindinti vairuotojus su paslaugos suteikimo sąlygomis (kurioje stotelėje, kuriuo laiku), suplanuoti ir numatyti galimus autobuso vėlavimus“, – vardijama atsakyme Tarnybai. Vežėjai pridūrė, kad asmens su judėjimo negalia įlaipinimas į autobusą, pritvirtinimas saugos diržais, užima daugiau laiko negu numatyta sustojimui stotelėje.
Keliones pataria planuoti iš anksto
Lygių galimybių kontrolieriaus sprendime vežėjų pateikti argumentai buvo įvertinti kaip tinkamai pagrindžiantys ilgesnį pasiruošimo laiką žmonių su judėjimo negalia kelionėms autobusais. Savivaldybės patvirtintose keleivių vežimo taisyklėse nustatytas pusantros paros (36 val.) informavimo apie kelionės poreikį terminas paremtas Europos Sąjungos reglamentu.
„Šis reikalavimas asmenims su judėjimo negalia, norintiems gauti vežimo paslaugas, atitinka europinius standartus. Jais, mūsų žiniomis, vadovaujasi ir kitų savivaldybių vežėjai. Bendrovė „Skuodo autobusai“ taiko netgi lankstesnę keleivių vežimo tvarką nei reikalaujama pagal reglamentą, nes pranešus apie poreikį važiuoti konkrečiu maršrutu, į pasirinkto autobuso sustojimo vietą reikalaujama atvykti tik dešimčia minučių anksčiau, nors minėtame reglamente yra nustatytas reikalavimas atvykti pusvalandžiu, jei nesusitarta kitaip, ar net visa valanda iki nurodyto išvykimo laiko“, – pastebėjo Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Kontrolierės teigimu, kaip matyti iš tyrimo metu gautų duomenų, asmenys su negalia gali rinktis kelionę bet kuriuo maršrutu ir bet kuria kryptimi, kuriais gali naudotis ir visi kiti asmenys, o atšaukus kelionę jiems negresia jokia atsakomybė: „Laikotarpis, kai nėra galimybės vykti tam tikru reikiamu maršrutu, yra nulemtas ne asmenų su negalia keliavimo ypatumų, o apibrėžtas iš anksto žinomo savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto maršrutų tvarkaraščio, kurio patys vežėjai negali keisti. Gavę pranešimą apie poreikį tam tikru maršrutu ir nustatytu laiku vykti asmeniui su negalia, vežėjai privalo sudaryti tokią galimybę arba pasiūlyti alternatyvias vežėjo teikiamas paslaugas“.
Pasak J. Miliuvienės, nors asmenų su negalia diskriminacija naudojantis „Skuodo autobusai“ teikiamomis keleivių vežimo paslaugomis nebuvo nustatyta, tyrimo metu išaiškintos aplinkybės nepaneigia, kad keleiviai su judėjimo negalia gali patirti nepatogumų. „Kylančias problemas reikėtų spręsti sparčiau didinant žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų transporto priemonių skaičių, ką dalis vežėjų jau daro arba bent žada daryti. O keleiviams rekomenduotume įsivertinti konkretaus vežėjo galimybes ir teikiamų paslaugų sąlygas, atidžiau susiplanuoti savo keliones“, – komentavo kontrolierė.
Dėl pareiškėjo pastabos apie sąvoką „neįgalusis“ J. Miliuvienė nurodė, kad Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamas terminas „asmuo su negalia“ yra pagarbesnis, tad jį arba „žmogus su negalia“ Tarnyba siūlo naudoti taisyklėse, raštuose, pranešimuose ir kt.
